HIV infection (žmogaus imunodeficito virusas) – tai virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą ir be gydymo palaipsniui ją silpnina. Nors ši diagnozė dažnai kelia baimę, šiandien ŽIV yra valdoma lėtinė liga, jei gydymas pradedamas laiku.

Lietuvoje vis dar nustatomi nauji ŽIV atvejai kasmet, o dalis žmonių gali net nežinoti, kad yra užsikrėtę. Tai didina vėlyvos diagnostikos ir viruso plitimo riziką.

Kas yra ŽIV?

ŽIV – tai virusas, kuris atakuoja imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (T limfocitus), atsakingas už organizmo apsaugą nuo infekcijų.

Negydomas ŽIV ilgainiui gali progresuoti į AIDS – įgyto imunodeficito sindromą, kai imuninė sistema tampa itin nusilpusi ir nebegali kovoti su infekcijomis.

Kaip plinta ŽIV?

ŽIV plinta per:

• neapsaugotus lytinius santykius;

• užkrėstą kraują (pvz., dalijantis adatomis);

• motinos perdavimą vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

Virusas neplinta per:

• kasdienį kontaktą,

• apsikabinimus,

• valgymo indus,

• orą ar vabzdžių įkandimus.

Ankstyvieji ŽIV simptomai

Pirmosios savaitės po užsikrėtimo dažnai būna besimptomės. Vėliau (dažniausiai po 2–6 savaičių) gali pasireikšti ūminė infekcijos fazė.

Dažniausi simptomai:

• karščiavimas;

• gerklės skausmas;

• raumenų ir sąnarių skausmai;

• bėrimas;

• naktinis prakaitavimas;

• stiprus nuovargis;

• padidėję limfmazgiai;

• svorio kritimas;

• burnos grybelinės infekcijos.

Šie simptomai yra nespecifiniai, todėl dažnai painiojami su gripu ar kitomis virusinėmis ligomis.

ŽIV progresavimas į AIDS

Negydomas ŽIV palaipsniui silpnina imuninę sistemą.

AIDS – tai galutinė ŽIV infekcijos stadija, kai organizmas tampa labai pažeidžiamas infekcijoms.

Galimi simptomai:

• ilgalaikis karščiavimas;

• lėtinis viduriavimas;

• stiprus svorio kritimas;

• dusulys ar kosulys;

• naktinis prakaitavimas;

• nuovargis;

• burnos opos ar baltos apnašos;

• neurologiniai sutrikimai.

Oportunistinės infekcijos

Esant stipriai nusilpusiam imunitetui, gali pasireikšti infekcijos, kurios sveikiems žmonėms paprastai nepavojingos.

Dažniausios:

• tuberkuliozė;

• pneumonijos formos;

• grybelinės infekcijos;

• toksoplazmozė;

• herpes infekcijos;

• kai kurios vėžio formos (pvz., Kaposi sarkoma).

Gydymas ir gyvenimas su ŽIV

Šiuolaikinis gydymas leidžia ŽIV kontroliuoti.

Antiretrovirusinė terapija (ART):

• slopina viruso dauginimąsi;

• stiprina imuninę sistemą;

• leidžia pasiekti „neaptinkamą“ viruso lygį.

Kai virusas neaptinkamas kraujyje, jis neperduodamas lytiniu keliu („neaptinkamas = neperduodamas“).

Prevencija

Svarbiausios prevencinės priemonės:

• prezervatyvų naudojimas;

• reguliarūs ŽIV testai;

• saugus elgesys su krauju;

• sterilių adatų naudojimas;

• PrEP ir PEP profilaktika rizikos grupėms.

Kada verta išsitirti?

Rekomenduojama testuotis, jei:

• turėjote neapsaugotus lytinius santykius;

• naudojote bendras adatas;

• yra įtarimų dėl užsikrėtimo;

• atliekate profilaktinį sveikatos patikrinimą.

Ar ŽIV pavojingas šiandien?

ŽIV yra rimta infekcija, tačiau šiandien ji nebėra mirties nuosprendis. Laiku pradėtas gydymas leidžia gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą.

Svarbiausia – ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas.

Apibendrinimas

ŽIV – tai virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia jį efektyviai kontroliuoti. Ankstyvas testavimas, prevencija ir gydymas yra pagrindiniai veiksniai, mažinantys ligos poveikį tiek individui, tiek visuomenei.