Žarnyno problemų tipai ir gydymo būdai

I tipas: žarnyno problemos dėl streso

Šiam tipui būdinga tai, kad žarnyne dėl psichinio ar nervinio streso kyla panikos reakcija. Organizmas patiria stresą ne tik dėl darbo ar santykių, bet ir dėl naktinio gyvenimo, miego trūkumo ar fizinio aktyvumo stokos. Žarnynas yra ypač jautrus stresui – kai kurie žmonės jaučia pilvo skausmus vos susinervinę. Tai puikiai parodo glaudžią žarnyno ir streso sąveiką.

Nuolat susiduriant su stresu, sutrinka autonominė nervų sistema – stiprėja simpatinės nervų sistemos veikla, kuri slopina žarnyno judesius ir mažina peristaltiką, nuo kurios priklauso tuštinimasis.

Šio tipo problemos pasireiškia žarnyno judesiais, panašiais į konvulsijas, kurios sukelia pilvo skausmus, kai bandoma išjudinti užsistovėjusias išmatas. Žmogus jaučia norą tuštintis, bet išmatos nejuda, arba išstumiami tik sukietėję gumuliukai. Dažnai keičiasi vidurių paleidimo ir užkietėjimo priepuoliai, pūtimas, pilvo sukietėjimas. Šiam tipui priklauso visi, kurie kenčia nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS).

Plačiai paplitusi nuomonė, kad norint sužadinti žarnyno tuštinimąsi, reikia valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto. Tačiau tokie produktai (pvz., varnalėšų šaknys, rudieji ryžiai) gali sukelti pilvo tempimą, ypač jautriems žmonėms. Geriau vengti valgyti vėlai vakare, gerti šaltus gėrimus ar vartoti aštrius prieskonius (pvz., raudonuosius pipirus).

Pagrindinė gydomoji priemonė – žarnyno šildymas, kuris slopina simpatinę nervų sistemą ir aktyvina parasimpatinę. Rekomenduojama vartoti šiltą maistą (sriubas, karštus gėrimus), vengti šaltų gėrimų bei riebių patiekalų (sviesto, keptų bulvių). Maistą ruoškite lengvai virškinamą – smulkinkite ingredientus, ilgiau virkite.

Taip pat padeda lengvas pilvo masažas. Nors geriausia būtų atsikratyti streso, kuris dažnai kyla dėl darbo, miego trūkumo ar fizinio neveiklumo, tačiau tai kartais sunku. Visgi galite pagerinti situaciją per miegą (ne mažiau kaip 6 valandas) ir fizinį aktyvumą (pvz., naudoti laiptus vietoj eskalatoriaus). Rekomenduojama į dienotvarkę įtraukti relaksacijos minutes, nes stresas yra pagrindinė šio tipo problemų priežastis.

II tipas: žarnyno problemos dėl šalčio

Šio tipo problemos kyla dėl žarnyno atvėsimo ir imuniteto silpnėjimo. Daug žmonių jaučia skausmus apatinėje nugaros dalyje ar patiria kūno atšalimą, net jei ne visada jaučia tiesioginį šalčio pojūtį. Žarnynas, kaip ir kiti vidaus organai, gali būti atvėsęs, o tai sulėtina jo judesius ir sukelia vidurių užkietėjimą.

Atšalus žarnynui sutrinka virškinimas, maistinių medžiagų pasisavinimas, silpsta virškinimo fermentų ir gerųjų bakterijų veikla. Kadangi apie 70 % imuniteto ląstelių yra žarnyne, jų funkcijų sutrikimas didina riziką susirgti infekcinėmis ligomis (peršalimu, gripu).

Atšalusiam žarnynui padidėja ginekologinių ligų moterims, kepenų ir šlapinimosi sistemų ligų vyrams rizika. Lėtėja medžiagų apykaita, atsiranda tinimas ir svorio priaugimo polinkis.

Dažniausios priežastys – netinkamas gyvenimo būdas, rūkytojams siaurėja kraujotaka, dažnas elektroninių prietaisų naudojimas sukelia elektromagnetinį poveikį, kuris slopina kraujotaką ir lemia kūno atšalimą.

Rekomenduojama mažinti stresą, vartoti daugiau garintų daržovių, valgyti šiltus patiekalus, reguliariai maudytis vonioje (vandens temperatūra ~41 °C). Pusryčiai turi būti sotūs, nes pakelia kūno temperatūrą po nakties miego.

III tipas: žarnyno problemos dėl tuštinimosi sulaikymo

Ši problema kyla dėl slopinamo noro tuštintis. Pusryčių metu įprastai prasideda žarnyno peristaltika, kuri skatina išmatų išstūmimą. Žarnyne yra slėgio jutikliai, kurie signalizuoja smegenims apie poreikį tuštintis. Dažnas norų sulaikymas sumažina jų jautrumą, todėl tuštinimosi dažnis mažėja, prasideda vidurių užkietėjimas.

Šis užkietėjimo tipas vadinamas rektaliniu arba nuolatiniu užkietėjimu, kuris yra sunkiai gydomas ir gali lemti tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos funkcijų pokyčius.

Žmonėms, kurie dažnai vartoja laisvinamuosius arba stipriai stanginasi, reikėtų susirūpinti. Netaisyklinga stuburo laikysena taip pat prisideda prie problemų, nes dubens raumenys įsitempia.

Veiksminga priemonė – sočių pusryčių valgymas, tuštinimasis vos pajutus poreikį ir įprotis neignoruoti šio signalo. Rekomenduojama išgerti apie 1,5 litro vandens per dieną ir vartoti daug ląstelienos turinčio maisto (bulvės, ankštiniai, daržovės).

Svarbu palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, įtraukiant į racioną fermentuotus pieno produktus.

IV tipas: žarnyno problemos dėl per ilgo būdravimo

Šis tipas kyla dėl miego trūkumo, kai žarnynui trūksta laiko išsivalyti. Miegas svarbus ne tik smegenims, bet ir visam organizmui, nes gilios miego fazės metu išsiskiria augimo hormonai, kurie atstato pažeistas ląsteles ir palaiko imunitetą.

Šiuolaikiniai žmonės dažnai miega per mažai, o ilgalaikis miego trūkumas silpnina žarnyno funkcijas, skatina vidurių užkietėjimą ir mikrofloros sutrikimus.

Žarnyno valymosi mechanizmas vyksta per hormoną motiliną, kurio išsiskyrimas priklauso nuo miego kokybės ir laiko. Motilinas skatina žarnyno judrumą ir fermentų veiklą, o jo daugiausiai išsiskiria, jei žmogus užmiega iki vidurnakčio.

Rekomenduojama vakarieniauti iki 21 valandos, vengti riebaus maisto ir užkandžiavimo prieš miegą. Taip pat svarbu eiti miegoti ir keltis panašiu laiku.

V tipas: žarnyno problemos dėl organų dislokacijos

Dėl nusilpusių pilvo raumenų žarnynas pasislenka ir deformuojasi, sumažėja pilvo ertmės spaudimas, todėl išmatos negali pasiekti tiesiosios žarnos, kyla vidurių užkietėjimas.

Šio tipo problemos dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems sėslų gyvenimo būdą, po gimdymo moterims ir senoliams.

Rekomenduojama žarnyno stimuliacija ir išjudinimas – reguliarios vaikščiojimo treniruotės (pagal sveikatos ministerijos rekomendacijas), tempimo pratimai, tinkama laikysena darbo metu. Taip pat svarbu kasdien atlikti pilvo raumenų mankštą.