Viskas, ką reikia žinoti apie skrandžio opas
Skrandžio opos yra skrandžio ar plonosios žarnos gleivinės opos. Jos atsiranda, kai skrandį išklojančios apsauginės gleivės tampa neveiksmingos. Skrandis gamina stiprią rūgštį, kuri padeda virškinti maistą ir apsaugoti nuo mikrobų. Kad apsaugotų kūno audinius nuo šios rūgšties, jis taip pat išskiria storą gleivių sluoksnį. Jei gleivių sluoksnis yra nusidėvėjęs ir nustoja efektyviai veikti, rūgštis gali pažeisti skrandžio audinį ir sukelti opą.
1/1/20242 min read
Skrandžio opa – tai žaizdelė arba pažeidimas skrandžio ar plonosios žarnos (dažniausiai dvylikapirštės) gleivinėje. Ji atsiranda tada, kai skrandžio rūgštis pradeda ėsti gleivinės audinį, nes apsauginis gleivių sluoksnis tampa nepakankamas.
Skaičiuojama, kad apie 10 % žmonių Vakarų šalyse bent kartą gyvenime susiduria su skrandžio arba žarnyno opa.
Greiti faktai:
Skrandžio opos dažnos, bet dažniausiai lengvai gydomos;
Dažniausios priežastys: H. pylori infekcija ir NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas;
Pagrindinis simptomas – virškinimo sutrikimai;
Gydymas nukreiptas į priežasties pašalinimą ir gleivinės gijimą.
Simptomai
Dažniausias simptomas – deginantis, graužiantis ar kandantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Skausmas dažnai sustiprėja tuščiu skrandžiu ir palengvėja pavalgus arba pavartojus antacidinių vaistų.
Kiti dažni simptomai:
Nevirškinimas, rėmuo;
Svorio kritimas;
Pykinimas, vėmimas;
Pilvo pūtimas, raugėjimas;
Apetito stoka dėl skausmo.
Kai kurios opos ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, o jų pirmasis požymis gali būti kraujavimas ar perforacija (skylė skrandžio sienelėje) – tai jau skubi medicininė būklė.
Dažniausios priežastys
Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos – pažeidžia gleivinę ir sudaro palankias sąlygas rūgščiai sukelti opą.
NVNU vartojimas (pvz., aspirinas, ibuprofenas) – ypač ilgalaikis arba didelėmis dozėmis.
Stresas, rūkymas, alkoholis, genetika – gali prisidėti arba paaštrinti opų atsiradimą.
Reta priežastis: Zollingerio-Ellisono sindromas – retas navikas, sukeliantis per didelę rūgšties gamybą.
Rizikos veiksniai
Dažnas skausmą malšinančių vaistų (ypač NVNU) vartojimas;
Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
Vyresnis amžius (dažniausiai >50 m.);
Genetinė predispozicija;
Lėtinis stresas, netinkama mityba.
Mityba ir skrandžio opos
Nors mityba nėra tiesioginė opų priežastis, ji turi svarbų vaidmenį prevencijoje ir gijimo procese:
Rekomenduojami produktai:
Vaisiai ir daržovės – antioksidantai, priešuždegiminės savybės;
Skaidulos – mažina riziką susirgti;
Probiotikai – padeda sumažinti H. pylori ir gerina virškinimą;
Vitaminas C – gali padėti kovoti su H. pylori;
Cinkas ir selenas – svarbūs imuninei sistemai ir žaizdų gijimui.
Venkite: alkoholio, stiprios kavos, riebių ir aštrių patiekalų, gazuotų gėrimų.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties:
Jei priežastis – H. pylori – skiriamas antibiotikų kursas ir rūgštį mažinantys vaistai;
Jei priežastis – NVNU – rekomenduojama keisti vaistus arba juos nutraukti.
Pagrindiniai vaistai:
Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) – mažina skrandžio rūgšties gamybą;
H2 blokatoriai – slopina rūgšties gamybą kitu mechanizmu;
Antacidai ir alginatai – neutralizuoja rūgštį ir saugo gleivinę;
Gleivinę apsaugantys vaistai – pvz., bizmutas (Pepto-Bismol).
Svarbu: net jei simptomai praeina, gydymo kursą reikia baigti iki galo.
Chirurginis gydymas
Retais atvejais, jei:
opa negyja ar kartojasi;
yra kraujavimas;
susiformavo perforacija ar susiaurėjimas,
gali būti reikalinga operacija: opos pašalinimas, kraujagyslių surišimas, skrandžio dalies korekcija.
Komplikacijos
Vidinis kraujavimas – gali pasireikšti vėmimu su krauju arba juodomis, deguto spalvos išmatomis;
Perforacija – skausminga ir pavojinga būklė;
Pylorinis stenozė – kai opa blokuoja maisto judėjimą iš skrandžio;
Lėtinis skausmas ir svorio kritimas.
Visos šios būklės reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Diagnozė
Gydytojas gali rekomenduoti:
Kvėpavimo arba išmatų testą dėl H. pylori;
Kraujo tyrimus;
Endoskopiją – optinė kamera per burną į skrandį;
Kartais – rentgeną su kontrastu (bario tyrimas).
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite, jei:
pilvo skausmas trunka kelias dienas ar dažnai kartojasi;
vemiate krauju arba išmatos yra juodos, lipnios;
jaučiate staigų, stiprų skausmą – gali būti perforacija;
pasireiškia stiprus silpnumas ar dusulys – galimos anemijos požymiai.

