Viršutinė endoskopija, dar vadinama ezofagogastroduodenoskopija (EGD), yra medicininė procedūra, kurios metu gydytojas specialiu prietaisu apžiūri viršutinę virškinamojo trakto dalį – stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Tyrimas atliekamas naudojant ploną lankstų vamzdelį su kamera, vadinamą endoskopu.

Ši procedūra padeda diagnozuoti įvairias virškinimo sistemos ligas, nustatyti kraujavimo priežastį, opas, uždegimus, polipus ar net ankstyvus vėžio požymius. Kai kuriais atvejais endoskopija naudojama ne tik diagnostikai, bet ir gydymui.

Kas yra viršutinė endoskopija?

Viršutinė endoskopija – tai minimaliai invazinis tyrimas, leidžiantis gydytojui realiu laiku matyti viršutinio virškinamojo trakto būklę. Procedūros metu endoskopas įvedamas per burną ir švelniai nukreipiamas per stemplę į skrandį bei dvylikapirštę žarną.

Tyrimą dažniausiai atlieka gastroenterologas – gydytojas, kuris specializuojasi virškinimo sistemos ligų diagnostikoje ir gydyme.

Kada atliekama viršutinė endoskopija?

Gydytojas gali rekomenduoti viršutinę endoskopiją, jei pasireiškia šie simptomai:

• nuolatinis rėmuo;

• pykinimas ar vėmimas;

• pilvo skausmas;

• rijimo sutrikimai;

• kraujavimas iš virškinamojo trakto;

• nepaaiškinamas svorio kritimas;

• ilgalaikis virškinimo sutrikimas.

Taip pat procedūra atliekama diagnozuojant arba stebint:

• gastritą;

• skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas;

• gastroezofaginio refliukso ligą (GERL);

• stemplės uždegimą;

• polipus;

• celiakiją;

• virškinimo sistemos navikus ar vėžį.

Kai kuriais atvejais endoskopijos metu gali būti atliekama biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys laboratoriniam ištyrimui.

Kaip pasiruošti viršutinei endoskopijai?

Tinkamas pasiruošimas yra labai svarbus, kad tyrimas būtų tikslus ir saugus.

Prieš procedūrą rekomenduojama:

• nevalgyti bent 6–8 valandas prieš tyrimą;

• negerti skysčių likus 4 valandoms iki procedūros;

• informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus;

• pasakyti apie alergijas ar lėtines ligas.

Kai kuriuos vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus, gali reikėti laikinai nutraukti.

Kaip atliekama procedūra?

Prieš tyrimą pacientui dažniausiai skiriami raminamieji vaistai, padedantys atsipalaiduoti. Gerklė gali būti nuskausminama specialiu purškalu.

Procedūros metu:

1. Pacientas paguldomas ant šono.

2. Į burną įdedamas apsauginis kandiklis.

3. Endoskopas švelniai įvedamas per burną.

4. Gydytojas monitoriuje stebi virškinamojo trakto vaizdą.

5. Jei reikia, atliekama biopsija arba gydomos tam tikros problemos.

Pati procedūra dažniausiai trunka apie 15–30 minučių.

Ką galima jausti po endoskopijos?

Po tyrimo gali pasireikšti laikini simptomai:

• gerklės perštėjimas;

• pilvo pūtimas;

• lengvas spazmų pojūtis;

• mieguistumas po sedacijos.

Dauguma žmonių tą pačią dieną gali grįžti namo, tačiau rekomenduojama ilsėtis ir nevairuoti bent 24 valandas.

Galimos viršutinės endoskopijos rizikos

Viršutinė endoskopija laikoma saugia procedūra, tačiau retos komplikacijos vis dėlto galimos:

• kraujavimas;

• infekcija;

• reakcija į sedaciją;

• virškinamojo trakto sienelės pažeidimas.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei po procedūros atsiranda:

• stiprus pilvo ar krūtinės skausmas;

• karščiavimas;

• dusulys;

• kraujingas vėmimas;

• juodos išmatos;

• rijimo sutrikimai.

Kada gaunami tyrimo rezultatai?

Jeigu procedūra buvo tik diagnostinė, gydytojas dažnai pirminius rezultatus aptaria iškart po tyrimo. Jei buvo atlikta biopsija, laboratoriniai atsakymai paprastai gaunami per kelias dienas.

Ar viršutinė endoskopija yra skausminga?

Dauguma pacientų procedūros metu jaučia tik nedidelį diskomfortą. Dėl sedacijos ir gerklės nuskausminimo tyrimas paprastai nėra skausmingas. Kai kurie žmonės gali jausti spaudimą ar pūtimą, tačiau tai laikina.

Išvada

Viršutinė endoskopija yra svarbus ir dažnai atliekamas tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti virškinimo sistemos ligas bei kai kurias problemas gydyti iškart procedūros metu. Tinkamas pasiruošimas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis padeda užtikrinti sklandžią ir saugią procedūrą.