Viršutinė endoskopija - kas tai?

Viršutinė endoskopija, dar vadinama viršutine virškinimo trakto endoskopija, yra procedūra, naudojama vizualiai ištirti viršutinę virškinimo sistemą. Tai atliekama naudojant mažą kamerą, esančią ilgo lankstaus vamzdelio gale. Virškinimo sistemos ligų specialistas (gastroenterologas) endoskopijos būdu diagnozuoja ir kartais gydo ligas, kurios pažeidžia viršutinę virškinimo sistemos dalį.

6/3/20242 min read

Viršutinė endoskopija (dar vadinama ezofagogastroduodenoskopija) – tai procedūra, leidžianti gydytojui vizualiai ištirti viršutinę virškinamojo trakto dalį: stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūra atliekama naudojant ploną lankstų vamzdelį su kamera (endoskopą).

Ją dažniausiai atlieka gastroenterologas – virškinimo sistemos ligų specialistas. Endoskopija gali būti atliekama gydytojo kabinete, dienos chirurgijos centre arba ligoninėje.

Kada atliekama viršutinė endoskopija?

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti šią procedūrą, jei:

  • Jaučiate virškinimo simptomus, tokius kaip:
    rėmuo, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, rijimo sutrikimai, kraujavimas iš virškinamojo trakto.

  • Reikia diagnozuoti tokias būkles kaip:
    anemija, uždegimas, viduriavimas, virškinimo sistemos vėžys.

  • Reikia gydyti problemą procedūros metu:
    sustabdyti kraujavimą, pašalinti polipą, išplėsti susiaurėjusią stemplę ir kt.

Kai kuriais atvejais viršutinė endoskopija derinama su endoskopiniu ultragarsu (EUS), siekiant tiksliau ištirti gilesnes struktūras, pvz., kasą.

Rizikos

Viršutinė endoskopija yra saugi procedūra, tačiau, kaip ir bet kokia medicininė intervencija, gali turėti retų komplikacijų:

  • Kraujavimas – ypač jei atliekama biopsija ar gydomoji procedūra.

  • Infekcija – dažniausiai lengva, gali būti gydoma antibiotikais.

  • Virškinamojo trakto plyšimas – labai reta komplikacija (1 atvejis iš 2500–11 000).

  • Reakcija į sedaciją ar anesteziją – dažniausiai lengva.


Įspėjamieji simptomai po procedūros:

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei po endoskopijos jaučiate:

  • karščiavimą;

  • krūtinės skausmą ar dusulį;

  • kraujavimą iš virškinamojo trakto (juodos arba kruvinos išmatos, kruvinas vėmimas);

  • stiprų pilvo skausmą;

  • rijimo sunkumą.


Kaip pasiruošti endoskopijai

Likus 8 valandoms: nevalgykite kieto maisto.
Likus 4 valandoms: negerkite skysčių.

Taip pat gali tekti:

  • Laikinai nutraukti kai kurių vaistų vartojimą (ypač kraują skystinančių);

  • Aptarti lėtines ligas (diabetą, širdies ligas ir pan.) su gydytoju.

Informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus.

Procedūros eiga

Procedūros metu:

  • Jums gali būti duodami raminamieji vaistai per veną.

  • Gerklė bus nuskausminta purškalu.

  • Į burną įdedamas plastikinis įtvaras, kad būtų lengviau įvesti endoskopą.

  • Jūs gulėsite ant šono.

  • Endoskopas bus švelniai įvestas per burną į stemplę ir toliau į skrandį.

  • Per kamerą gydytojas stebės virškinimo traktą ekrane, gali būti atliekama biopsija ar kitos procedūros.

  • Procedūra trunka apie 15–30 minučių.

Po procedūros:

  • Būsite stebimi kol praeis sedacijos poveikis.

  • Galite jausti pilvo pūtimą, dujas, lengvą skausmą ar gerklės perštėjimą.

  • Likusią dienos dalį skirkite poilsiui.

  • Nevairuokite ir nepriimkite svarbių sprendimų 24 valandas.


Kada gausite rezultatus?

Jei tyrimas buvo diagnostinis (pvz., opoms nustatyti) – rezultatus galite sužinoti iškart.
Jei atlikta biopsija – atsakymai pateikiami per kelias dienas.

Pasitarkite su savo gydytoju, kada ir kaip gausite tyrimo rezultatus.