Tikrinti vidurių užkietėjimą galima pagal tuštinimo reguliarumą

Vidurių užkietėjimas – viena iš priežasčių, kodėl pašlyja žarnyno mikrofloros būklė. Užkietėjimo profilaktika ta vienintelė priemonė šiai problemai spręsti. Nors vidurių užkietėjimas neturi aiškaus apibrėžtumo, ir medicininėje diagnostikoje, ir su medicina susijusiuose žurnaluose jis aptakiai apibūdinamas kaip būklė, kada individas tuštinasi rečiau nei tris kartus per savaitę arba, kasdien reguliariai tuštinantis, lieka nevisiško išsituštinimo jausmas.

2/19/20242 min read

Vidurių užkietėjimas – viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Ši būklė gali lemti ne tik diskomfortą, bet ir ilgainiui sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Nors mediciniškai vidurių užkietėjimas nėra griežtai apibrėžtas, dažniausiai tai reiškia tuštinimąsi rečiau nei tris kartus per savaitę arba nevisiško išsituštinimo pojūtį net ir tuštinantis reguliariai.

Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą?

Kuo daugiau iš žemiau pateiktų teiginių jums tinka – tuo didesnė tikimybė, kad jūsų žarnyno veikla sutrikusi:

  • Tuštinatės tik kas 3–4 dienas

  • Dažnai vartojate vidurius laisvinančius preparatus

  • Šąla rankos ar kojos

  • Dažniau renkatės šaltą maistą ar gėrimus

  • Išmatos yra kietos

  • Jaučiamas pilvo pūtimas po nesėkmingo tuštinimosi

  • Mažai judate, trūksta fizinės veiklos

  • Valgote tik 1–2 kartus per dieną

  • Dažnai sulaikote norą tuštintis

  • Neretai trūksta noro tuštintis visai

  • Išmatos turi neįprastai stiprų kvapą

  • Maiste dominuoja mėsa, o ne daržovės

  • Dažnai užkandžiaujate

  • Išmatos yra tamsios, jų kiekis sumažėjęs


Vidurių užkietėjimo priežastys ir tipai

Vidurių užkietėjimą lemia ne tik mityba, bet ir gyvenimo būdas, stresas bei hormoniniai pokyčiai. Priklausomai nuo trukmės ir priežasties, užkietėjimas skirstomas į ūmų ir lėtinį.

1. Ūmus vidurių užkietėjimas

• Laikinas paprastasis. Atsiranda staiga, dažniausiai dėl dietų, aplinkos pasikeitimo, streso ar mitybos klaidų (pvz., praleidžiami pusryčiai, vartojamos per mažos porcijos).

• Ūmus simptominis. Gali būti susijęs su organiniais pakitimais ar ligomis (pvz., žarnyno nepraeinamumu). Būdingi stiprūs pilvo skausmai, pykinimas – būtina skubi medikų pagalba.

2. Lėtinis vidurių užkietėjimas

• Atoninis. Sukelia vangus žarnyno raumenų darbas, ypač dažnas tarp vyresnių žmonių arba esant silpnai fizinei veiklai.

• Rektalinis. Silpnas poreikis tuštintis, dažnai prarandamas ignoruojant natūralų norą.

• Spazminis. Susijęs su stresu ir dirgliosios žarnos sindromu. Būdingi pilvo spazmai, tuštinimosi sutrikimai, kintantis viduriavimas ir užkietėjimas.

• Lėtinis simptominis. Gali būti susijęs su rimtesnėmis ligomis, pvz., žarnyno navikais ar polipais, kurie fiziškai trukdo išmatoms judėti.

Kodėl svarbu spręsti užkietėjimo problemą?

Vidurių užkietėjimas gali lemti žarnyno šarminimą, o tai sudaro palankią terpę kenksmingoms bakterijoms. Ilgalaikis užkietėjimas – tai ne tik žarnyno problema. Jis daro įtaką visam organizmui, blogina savijautą, mažina imunitetą, gali sukelti hemorojų, įtrūkimus ar net apsinuodijimą dėl lėto toksinų pašalinimo.

Kaip sau padėti? Trys esminiai žingsniai

1. Suaktyvinkite žarnyno peristaltiką

  • Vartokite daugiau maistinių skaidulų: daržovių, grūdinių kultūrų, jūrų dumblių, grybų.

  • Įtraukite produktus su fermentuota pieno rūgštimi (pvz., kefyrą, jogurtą).

  • Naudokite prebiotikų ir probiotikų papildus žarnyno mikrofloros atkūrimui (kaina: 15,50 € – įsigyti galima čia).


2. Skatinkite žarnyno judesius

  • Vartokite augalinius aliejus (alyvuogių, sėmenų).

  • Didinkite magnio kiekį maiste – vartokite bananus, tofu, jūržoles, grikius.


3. Užtikrinkite kokybišką miegą ir judėjimą

  • Miegas atkuria žarnyno ritmą – stenkitės išsimiegoti.

  • Kasdien skirkite bent 20–30 min. fiziniams pratimams ar pasivaikščiojimams. Net paprasti tempimo pratimai veiksmingai stimuliuoja žarnyną.

Išvada

Vidurių užkietėjimas – ne tik laikinas nepatogumas. Tai signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Laiku imantis veiksmų – keičiant mitybą, gyvenimo būdą ir rūpinantis žarnyno mikroflora – galima ne tik palengvinti simptomus, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.

Stebėkite savo žarnyno veiklą, atsakingai vertinkite įspėjamuosius signalus ir neleiskite šiai būklei tapti lėtine.