Tiesiosios žarnos vėžys: ankstyva diagnozė gali išgelbėti gyvybę

Tiesiosios žarnos vėžys – tai piktybinė liga, išsivystanti paskutinėje storosios žarnos dalyje – tiesiojoje žarnoje. Dažniausiai jis vystosi lėtai, daugelį metų nesukeldamas jokių simptomų, todėl ankstyva diagnostika ir profilaktiniai tyrimai yra itin svarbūs.

Pastebėjus pirmuosius požymius ir laiku pradėjus gydymą, daugeliu atvejų galima pasiekti gerų rezultatų ir ženkliai padidinti išgyvenamumo tikimybę.

Kas yra tiesiosios žarnos vėžys?

Tiesiosios žarnos vėžys dažniausiai prasideda nuo nedidelių gerybinių darinių – polipų, vadinamų adenomomis. Ilgainiui dalis jų gali supiktybėti ir virsti vėžiu.

Šis procesas dažnai trunka 10–15 metų, todėl reguliari kolonoskopija leidžia aptikti ir pašalinti polipus dar prieš jiems tampant vėžiniais.

Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis, jungianti žarnyną su išange. Būtent šioje vietoje susiformuoja tiesiosios žarnos navikai.

Tiesiosios žarnos vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau augant navikui gali pasireikšti:

Dažniausi simptomai

• kraujavimas iš tiesiosios žarnos;

• kraujas išmatose arba ant tualetinio popieriaus;

• viduriavimas;

• vidurių užkietėjimas;

• staigūs tuštinimosi įpročių pokyčiai;

• plonos, pieštuką primenančios išmatos;

• pilvo skausmas ar diskomfortas;

• nuolatinis nuovargis;

• silpnumas;

• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Jeigu šie simptomai nepraeina ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į gydytoją.

Tiesiosios žarnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyta daug veiksnių, didinančių susirgimo riziką.

Amžius

Didžiausia rizika tenka vyresniems nei 50 metų žmonėms. Vidutinis diagnozės amžius – apie 63 metus.

Šeiminė istorija

Jeigu artimi giminaičiai sirgo tiesiosios žarnos ar storosios žarnos vėžiu, rizika gali būti beveik dvigubai didesnė.

Paveldimi genetiniai sindromai

Riziką didina:

• Lyncho sindromas;

• šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP);

• MUTYH susijusi polipozė (MAP);

• Peutz–Jeghers sindromas;

• jaunatvinis polipozės sindromas.

Uždegiminės žarnyno ligos

Padidėjusi rizika nustatoma sergant:

• Krono liga;

• opiniu kolitu.

Gyvensenos veiksniai

Riziką didina:

• rūkymas;

• alkoholio vartojimas;

• nutukimas;

• mažas fizinis aktyvumas;

• dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas.

Kaip diagnozuojamas tiesiosios žarnos vėžys?

Diagnozė dažniausiai prasideda nuo profilaktinių tyrimų.

Kolonoskopija

Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti storosios ir tiesiosios žarnos gleivinę bei paimti biopsiją.

Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (DRE)

Gydytojas pirštu įvertina galimus pakitimus tiesiojoje žarnoje.

Kraujo tyrimai

Gali būti atliekami:

• bendras kraujo tyrimas (BKT);

• kepenų funkcijos tyrimai;

• karcinoembrioninio antigeno (CEA) tyrimas.

Vaizdiniai tyrimai

Ligos išplitimui įvertinti naudojami:

• kompiuterinė tomografija (KT);

• magnetinio rezonanso tomografija (MRT);

• dubens ultragarsas.

Tiesiosios žarnos vėžio stadijos

0 stadija

Vėžinės ląstelės randamos tik gleivinės paviršiuje.

I stadija

Navikas išauga į gilesnius tiesiosios žarnos sluoksnius.

II stadija

Navikas perauga tiesiosios žarnos sienelę.

III stadija

Vėžys išplinta į netoliese esančius limfmazgius.

IV stadija

Liga metastazuoja į kitus organus, dažniausiai kepenis ar plaučius.

Tiesiosios žarnos vėžio gydymas

Gydymo planas priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir ligos stadijos.

Operacija

Pagrindinis gydymo metodas.

Gali būti atliekama:

• transanalinė endoskopinė mikrochirurgija (TEMS);

• žema priekinė rezekcija (LAR);

• pilvo ir tarpvietės rezekcija (APR).

Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga kolostomija.

Chemoterapija

Naudojama prieš arba po operacijos siekiant sunaikinti vėžines ląsteles.

Spindulinė terapija

Padeda sumažinti naviką ir sumažinti atkryčio riziką.

Imunoterapija

Tam tikrais atvejais padeda imuninei sistemai kovoti su vėžiu.

Tikslinė terapija

Veikia specifinius vėžinių ląstelių mechanizmus ir gali būti taikoma pažengusios ligos atvejais.

Tiesiosios žarnos vėžio išgyvenamumas

Prognozė priklauso nuo to, kada liga diagnozuojama.

Penkerių metų išgyvenamumas

Šie skaičiai aiškiai parodo ankstyvos diagnostikos svarbą.

Kaip sumažinti tiesiosios žarnos vėžio riziką?

Riziką gali padėti sumažinti:

✅ reguliarūs profilaktiniai tyrimai;

✅ normalus kūno svoris;

✅ fizinis aktyvumas;

✅ daugiau daržovių, vaisių ir skaidulų;

✅ mažesnis perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimas;

✅ nerūkymas;

✅ alkoholio ribojimas.

Kada atlikti profilaktinius tyrimus?

Daugumai žmonių kolorektalinio vėžio patikra rekomenduojama nuo 45 metų amžiaus.

Profilaktikai gali būti naudojami:

• kolonoskopija;

• slapto kraujo išmatose tyrimas;

• išmatų DNR tyrimas;

• sigmoidoskopija;

• virtuali kolonoskopija.

Jeigu šeimoje buvo storosios ar tiesiosios žarnos vėžio atvejų, tyrimus gali tekti pradėti anksčiau.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• kraują išmatose;

• kraujavimą iš tiesiosios žarnos;

• ilgiau nei kelias savaites trunkančius tuštinimosi pokyčius;

• nepaaiškinamą svorio kritimą;

• nuolatinį pilvo skausmą;

• silpnumą ar nuovargį.

Santrauka

Tiesiosios žarnos vėžys dažnai vystosi nepastebimai, todėl profilaktiniai tyrimai yra veiksmingiausias būdas aptikti ligą ankstyvoje stadijoje. Reguliari kolonoskopija, sveika gyvensena ir dėmesys pirmiesiems simptomams gali padėti išvengti sunkios ligos eigos ir išgelbėti gyvybę. Anksti diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys šiandien sėkmingai gydomas daugeliu atvejų.