Suprasti prostatos pokyčius: sveikatos vadovas vyrams

Jums gali kilti prostatos problemų ir norite daugiau sužinoti apie prostatos vėžio simptomus ir rizikos veiksnius, PSA atrankos testą ir sąlygas, kurios nėra vėžys, pavyzdžiui, padidėjusi prostata (BPH) ir prostatitas. Galbūt norėsite atsispausdinti šią brošiūrą. Šiuose praktiniuose užrašuose, patarimai ir medicininiai vaizdai, kurie padės sužinoti daugiau ir pasikalbėti su savo gydytoju.

6/2/20252 min read

Kas yra BPH?

BPH reiškia gerybinę prostatos hiperplaziją – tai būklė, kai prostata padidėja dėl nenormalaus ląstelių augimo, tačiau nėra susijusi su vėžiu. „Gerybinė“ reiškia „ne vėžinė“, o „hiperplazija“ – padidėjęs ląstelių skaičius. Nors BPH nedidina prostatos vėžio rizikos, šios dvi būklės gali turėti panašių simptomų, todėl svarbu juos stebėti.

Dažniausi BPH simptomai

Padidėjusi prostata gali sukelti įvairius šlapinimosi sutrikimus, įskaitant:

  • Silpną ar lėtą šlapimo srovę;

  • Dažną šlapinimąsi, ypač naktį;

  • Sunkumus pradedant šlapintis arba sustojimą ir vėl pradėjimą;

  • Staigų ar stiprų norą šlapintis;

  • Jaustis, lyg šlapimo pūslė niekada neištuštėtų;

  • Reikalavimą stengtis ar įsitempti norint pradėti šlapinimąsi.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti: šlapimo susilaikymas, infekcijos, inkstų pažeidimai ar net inkstų nepakankamumas.

Kodėl prostata didėja?

Prostatos dydis keičiasi su amžiumi:

  • 20 metų: apie graikinio riešuto dydžio;

  • 40 metų: gali pasiekti abrikoso dydį;

  • 60 metų ir daugiau: gali išaugti iki citrinos dydžio.

Padidėjusi prostata spaudžia šlaplę ir šlapimo pūslę, dėl to gali sulėtėti ar visiškai užsiblokuoti šlapimo tekėjimas. Tai lemia vis stiprėjančius simptomus, kurie dažnai blogėja laikui bėgant.

Gydymo galimybės

1. Budrus laukimas (aktyvus stebėjimas)

Jei simptomai yra lengvi ir nekelia didelio diskomforto, galima rinktis budrų laukimą. Tai reiškia reguliarų stebėjimą ir gyvenimo būdo pokyčius:

  • Vengti skysčių vakare, ypač kofeino ar alkoholio;

  • Visada stengtis visiškai ištuštinti šlapimo pūslę;

  • Nesišlapinti per retai – šlapinkitės reguliariai;

  • Pasitarti su gydytoju dėl vaistų, galinčių pabloginti simptomus (pvz., antihistaminai, antidepresantai, kai kurie kraujospūdžio vaistai).

2. Vaistų terapija

Alfa adrenoblokatoriai

  • Atpalaiduoja raumenis aplink prostatą;

  • Pagerina šlapimo tekėjimą;

  • Veikia per kelias dienas;

  • Galimi šalutiniai poveikiai: galvos svaigimas, nuovargis, galvos skausmas.

5-alfa reduktazės inhibitoriai

  • Mažina prostatos dydį;

  • Veikia blokuodami testosterono virtimą DHT – hormonu, skatinančiu prostatos augimą;

  • Pagerėjimas gali pasireikšti po kelių mėnesių;

  • Galimi šalutiniai poveikiai: sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos problemos, sumažėjęs spermos kiekis.

Pastaba: šie vaistai mažina PSA (prostatos specifinio antigeno) lygį, kuris svarbus vėžio rizikos vertinimui.

3. Chirurginis gydymas

Operacijos dažniausiai atliekamos, kai vaistų terapija neveiksminga arba simptomai labai stiprūs.

Dažniausios procedūros:

  • TURP (transuretrinė prostatos rezekcija): standartinė procedūra, kurios metu per šlaplę pašalinamas dalis prostatos audinio.

  • TUIP (transuretrinis pjūvis): padeda esant vidutiniškai padidėjusiai prostatai, audinys nepašalinamas.

  • TUNA (radijo bangų abliacija): sunaikinamas audinys naudojant radijo bangas.

  • TUMT (mikrobangų terapija): naudoja mikrobangas audinio šildymui ir šalinimui.

  • TUVP (elektrovarinimas): prostatos audinys sunaikinamas naudojant elektros srovę.

  • Lazerinė chirurgija: saugesnė kai kuriems pacientams, mažesnė kraujavimo rizika ir greitesnis gijimas. Mažiau veiksminga didesnėms prostatoms.

  • Atvira prostatektomija: taikoma labai padidėjusiai prostatai ar stipriai obstrukcijai. Tai invazyviausia procedūra, dažnai atliekama su hospitalizacija ir didesne komplikacijų rizika.

Ką reikėtų prisiminti

  • BPH nėra vėžys, tačiau jo simptomai gali būti panašūs į prostatos vėžio požymius.

  • Gydymo būdas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos.

  • Ankstyvas pasitikrinimas ir simptomų stebėjimas leidžia išvengti komplikacijų.

  • Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo plano – nuo gyvenimo būdo keitimo iki medikamentinio ar chirurginio gydymo.