Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Jis dar vadinamas kolorektaliniu, gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžiu. Liga gali vystytis ilgą laiką be aiškių simptomų, todėl ankstyva diagnostika yra ypač svarbi.

Nors dažniausiai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų žmonėms, pastaraisiais metais vis daugiau atvejų nustatoma ir jaunesniems pacientams.

Kas yra storosios žarnos vėžys?

Storosios žarnos vėžys prasideda storosios arba tiesiosios žarnos gleivinėje. Dažniausiai liga vystosi iš polipų – nedidelių gleivinės darinių, kurie ilgainiui gali supiktybėti.

Ankstyvose stadijose vėžys gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai dažnai padeda ligą aptikti dar prieš jai progresuojant.

Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai

Daugelis simptomų iš pradžių atrodo nekalti, todėl žmonės juos painioja su virškinimo sutrikimais ar hemorojumi.

Dažniausi simptomai:

• kraujas išmatose;

• nuolatinis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;

• pilvo pūtimas ir spazmai;

• jausmas, kad žarnynas neištuštėja iki galo;

• nepaaiškinamas svorio kritimas;

• silpnumas ir nuovargis;

• mažakraujystė (anemija);

• skausmas pilvo apačioje.

Kai liga progresuoja, gali atsirasti:

• stiprus pilvo skausmas;

• žarnyno nepraeinamumas;

• pykinimas ir vėmimas;

• apetito stoka.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

• kraujas išmatose kartojasi;

• simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites;

• pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas;

• atsiranda nuolatinis nuovargis;

• šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.

Anksti diagnozuotas storosios žarnos vėžys dažnai sėkmingai išgydomas.

Pagrindinės storosios žarnos vėžio priežastys

Tiksli ligos priežastis ne visada aiški, tačiau žinoma daug rizikos veiksnių.

Didžiausi rizikos veiksniai

• amžius virš 50 metų;

• storosios žarnos polipai;

• paveldimumas;

• uždegiminės žarnyno ligos;

• antsvoris ir nutukimas;

• mažas fizinis aktyvumas;

• rūkymas;

• dažnas alkoholio vartojimas;

• daug perdirbtos ir raudonos mėsos mityboje;

• mažai skaidulų turinti mityba;

• 2 tipo cukrinis diabetas.

Kaip diagnozuojamas storosios žarnos vėžys?

Norint patvirtinti diagnozę, atliekami keli tyrimai.

Dažniausi tyrimai

Kolonoskopija

Pagrindinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti storąją žarną ir pašalinti polipus arba paimti biopsiją.

Išmatų slapto kraujo testas

Padeda nustatyti nematomą kraują išmatose.

Biopsija

Audinio mėginys tiriamas laboratorijoje siekiant patvirtinti vėžį.

KT ir MRT tyrimai

Padeda nustatyti, ar liga išplitusi į kitus organus.

Storosios žarnos vėžio stadijos

Liga skirstoma į 5 pagrindines stadijas:

• 0 stadija – pakitimai tik gleivinėje;

• 1 stadija – navikas lokalus;

• 2 stadija – pažeidžiami gilesni audiniai;

• 3 stadija – paveikiami limfmazgiai;

• 4 stadija – vėžys išplitęs į kitus organus.

Kuo ankstesnė stadija nustatoma, tuo geresnė gydymo prognozė.

Kaip gydomas storosios žarnos vėžys?

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros paciento būklės.

Chirurginis gydymas

Dažniausiai taikomas metodas – naviko pašalinimo operacija. Ankstyvose stadijose tai gali visiškai išgydyti ligą.

Chemoterapija

Naudojama naikinti likusias vėžines ląsteles arba stabdyti ligos progresavimą.

Radioterapija

Dažniau taikoma tiesiosios žarnos vėžiui.

Tikslinė terapija ir imunoterapija

Modernūs gydymo metodai, nukreipti į specifinius naviko mechanizmus.

Ar storosios žarnos vėžio galima išvengti?

Visiškai apsisaugoti neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti.

Prevencijos priemonės

• valgykite daugiau skaidulų;

• ribokite perdirbtą mėsą;

• palaikykite normalų kūno svorį;

• būkite fiziškai aktyvūs;

• nerūkykite;

• ribokite alkoholį;

• reguliariai tikrinkitės profilaktiškai.

Profilaktiniai tyrimai gali išgelbėti gyvybę

Daugelis storosios žarnos vėžio atvejų vystosi lėtai, todėl profilaktiniai tyrimai leidžia aptikti ligą dar prieš atsirandant simptomams.

Jei priklausote rizikos grupei arba pastebite nerimą keliančius simptomus, nelaukite – ankstyva diagnostika ženkliai padidina išgyvenamumą ir gydymo sėkmę.