Šlapimo tyrimo rodmenų reikšmės
Šlapimo tyrimas yra vienas paprasčiausių, tačiau itin svarbių būdų įvertinti organizmo būklę. Automatiniai šlapimo analizatoriai greitai nustato pagrindinius 10–11 rodiklių, kurie padeda diagnozuoti inkstų, šlapimo takų, kepenų ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
3/17/20251 min read
Ką rodo pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai?
SG (santykinis tankis) – inkstų funkcijos indikatorius. Padidėjęs rodo skysčių trūkumą, sumažėjęs gali signalizuoti apie inkstų veiklos sutrikimus.
pH – rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Netinkamas pH gali būti susijęs su infekcijomis ar medžiagų apykaitos problemomis.
Leukocitai (LEU) – parodo galimą infekciją ar uždegimą šlapimo takuose.
Nitritai (NIT) – bakterijų buvimo indikatorius. Sveikame organizme jų nėra.
Baltymai (PRO) – padidėję baltymai gali reikšti inkstų ligas ar organizmo stresą.
Gliukozė (GLU) – gliukozės aptikimas šlapime gali rodyti cukrinį diabetą.
Ketonai (KET) – pasireiškia badavimo, stipraus vėmimo ar kitų būklių metu.
Bilirubinas (BIL) – kepenų funkcijos sutrikimų ženklas.
Urobilinogenas (URB) – gali būti padidėjęs dėl kepenų ligų ar hemolizės.
Eritrocitai (ERY) – kraujas šlapime gali signalizuoti apie traumas ar uždegimus.
Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui?
Rinkitės rytinį pirmą šlapimą – jis yra labiausiai koncentruotas ir patikimiausias tyrimui.
Per parą prieš tyrimą nevartokite vitamino C preparatų, nes jie gali iškreipti rezultatus.
Atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą: ji turėtų būti šviesiai geltona ir skaidri.
Kada verta atlikti šlapimo tyrimą?
Šlapimo tyrimas padeda anksti aptikti ir stebėti:
Inkstų bei šlapimo takų uždegimus ir infekcijas
Medžiagų apykaitos sutrikimus, cukrinį diabetą
Kepenų veiklos pokyčius
Organizmo hidratacijos lygį

