Šlapimo tyrimo rodmenų reikšmės

Ką rodo pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai?

• SG (santykinis tankis) – inkstų funkcijos indikatorius. Padidėjęs rodo skysčių trūkumą, sumažėjęs gali signalizuoti apie inkstų veiklos sutrikimus.

• pH – rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Netinkamas pH gali būti susijęs su infekcijomis ar medžiagų apykaitos problemomis.

• Leukocitai (LEU) – parodo galimą infekciją ar uždegimą šlapimo takuose.

• Nitritai (NIT) – bakterijų buvimo indikatorius. Sveikame organizme jų nėra.

• Baltymai (PRO) – padidėję baltymai gali reikšti inkstų ligas ar organizmo stresą.

• Gliukozė (GLU) – gliukozės aptikimas šlapime gali rodyti cukrinį diabetą.

• Ketonai (KET) – pasireiškia badavimo, stipraus vėmimo ar kitų būklių metu.

• Bilirubinas (BIL) – kepenų funkcijos sutrikimų ženklas.

• Urobilinogenas (URB) – gali būti padidėjęs dėl kepenų ligų ar hemolizės.

• Eritrocitai (ERY) – kraujas šlapime gali signalizuoti apie traumas ar uždegimus.

Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui?

• Rinkitės rytinį pirmą šlapimą – jis yra labiausiai koncentruotas ir patikimiausias tyrimui.

• Per parą prieš tyrimą nevartokite vitamino C preparatų, nes jie gali iškreipti rezultatus.

• Atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą: ji turėtų būti šviesiai geltona ir skaidri.

Kada verta atlikti šlapimo tyrimą?

Šlapimo tyrimas padeda anksti aptikti ir stebėti:

• Inkstų bei šlapimo takų uždegimus ir infekcijas

• Medžiagų apykaitos sutrikimus, cukrinį diabetą

• Kepenų veiklos pokyčius

• Organizmo hidratacijos lygį