Šlapimo tyrimas – vienas paprasčiausių ir dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedančių įvertinti bendrą organizmo būklę. Jis gali padėti anksti nustatyti:

• inkstų ligas,

• šlapimo takų infekcijas,

• kepenų veiklos sutrikimus,

• medžiagų apykaitos problemas,

• cukrinį diabetą.

Šiuolaikiniai automatiniai šlapimo analizatoriai greitai įvertina svarbiausius rodiklius ir pateikia informaciją apie galimus organizmo pokyčius.

Ką rodo pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai?

SG – santykinis šlapimo tankis

Santykinis tankis parodo, kaip inkstai koncentruoja šlapimą.

Padidėjęs SG gali reikšti:

• skysčių trūkumą,

• dehidrataciją,

• padidėjusį prakaitavimą.

Sumažėjęs SG gali būti susijęs su:

• inkstų veiklos sutrikimais,

• per dideliu skysčių vartojimu,

• tam tikromis ligomis.

pH – šlapimo rūgštingumas

Šlapimo pH parodo rūgščių ir šarmų balansą organizme.

Per daug rūgštus arba šarminis šlapimas gali būti susijęs su:

• šlapimo takų infekcijomis,

• mitybos ypatumais,

• medžiagų apykaitos sutrikimais.

Leukocitai (LEU)

White Blood Cell šlapime dažniausiai rodo uždegimą arba infekciją.

Padidėję leukocitai gali būti susiję su:

• šlapimo takų infekcija,

• inkstų uždegimu,

• šlapimo pūslės uždegimu.

Nitritai (NIT)

Nitritų sveikame šlapime paprastai nebūna.

Jų atsiradimas dažnai rodo:

• bakterinę infekciją,

• šlapimo takų uždegimą.

Baltymai (PRO)

Baltymų kiekis šlapime gali padėti įvertinti inkstų būklę.

Padidėję baltymai kartais pasireiškia dėl:

• inkstų ligų,

• aukšto kraujospūdžio,

• infekcijų,

• stipraus fizinio krūvio.

Gliukozė (GLU)

Type 2 Diabetes ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų metu gliukozė gali patekti į šlapimą.

Padidėjęs gliukozės kiekis gali rodyti:

• cukrinį diabetą,

• nekontroliuojamą gliukozės kiekį kraujyje.

Ketonai (KET)

Ketonai atsiranda, kai organizmas energijai naudoja riebalus vietoje gliukozės.

Jie gali būti nustatomi:

• badavimo metu,

• stipriai vemiant,

• laikantis labai griežtos dietos,

• sergant diabetu.

Bilirubinas (BIL)

Bilirubin šlapime gali būti susijęs su:

• kepenų ligomis,

• tulžies latakų sutrikimais,

• kepenų funkcijos pažeidimu.

Urobilinogenas (URO)

Padidėjęs urobilinogeno kiekis gali būti susijęs su:

• kepenų ligomis,

• hemolize,

• kai kuriomis kraujo ligomis.

Eritrocitai (ERY)

Red Blood Cell šlapime reiškia kraujo priemaišas.

Kraujas šlapime gali atsirasti dėl:

• infekcijų,

• inkstų akmenligės,

• traumų,

• uždegimų,

• kitų šlapimo sistemos ligų.

Kaip tinkamai pasiruošti šlapimo tyrimui?

Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu laikytis kelių rekomendacijų.

Rinkite rytinį šlapimą

Pirmasis rytinis šlapimas dažniausiai būna labiausiai koncentruotas ir tinkamiausias tyrimui.

Nevartokite vitamino C prieš tyrimą

Didelės vitamino C dozės gali iškraipyti kai kuriuos rezultatus.

Naudokite švarų indelį

Tinkamas mėginio surinkimas padeda išvengti netikslių rezultatų.

Stebėkite šlapimo spalvą

Normalus šlapimas dažniausiai būna:

• šviesiai geltonas,

• skaidrus.

Kada verta atlikti šlapimo tyrimą?

Šlapimo tyrimas rekomenduojamas:

• profilaktiškai,

• jaučiant deginimą šlapinantis,

• esant nugaros ar pilvo skausmui,

• dažnai šlapinantis,

• įtariant infekciją,

• stebint lėtines ligas.

Tyrimas padeda anksti nustatyti:

• inkstų ligas,

• šlapimo takų infekcijas,

• diabetą,

• kepenų veiklos sutrikimus,

• organizmo hidratacijos problemas.

Kodėl svarbu nevertinti rezultatų savarankiškai?

Net ir nežymūs rodiklių pakitimai nebūtinai reiškia ligą. Rezultatus visuomet reikia vertinti kartu su:

• simptomais,

• kitais tyrimais,

• bendra sveikatos būkle.

Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti, ar pokyčiai yra reikšmingi.

Apibendrinimas

Šlapimo tyrimas – greitas ir informatyvus būdas įvertinti organizmo būklę. Leukocitai, baltymai, gliukozė, eritrocitai ir kiti rodikliai gali padėti anksti pastebėti inkstų, šlapimo takų ar medžiagų apykaitos sutrikimus.

Reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir tinkamas rezultatų vertinimas padeda laiku pasirūpinti sveikata bei išvengti rimtesnių problemų ateityje.