Šlapimo susilaikymas organizme – ar tai nekenkia sveikatai?

Šlapimo susilaikymas – kada būtina reaguoti nedelsiant

Jei jaučiate stiprų norą šlapintis, bet tai nepavyksta, nors šlapimo pūslė yra pilna, gali būti, kad susidūrėte su šlapimo susilaikymu. Tai būklė, kuri gali būti laikina arba lėtinė, tačiau bet kuriuo atveju reikalauja dėmesio – negydoma gali sukelti inkstų pažeidimą ar kitas rimtas komplikacijas.

Kada būtina skubėti pas gydytoją?

Ūmus šlapimo susilaikymas dažniausiai pasireiškia staiga ir tampa itin skausmingas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba – dažnai prireikia kateterio, kad būtų ištuštinta šlapimo pūslė. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei visiškai negalite pasišlapinti arba jaučiate stiprų skausmą apatinėje pilvo dalyje.

Dažniausios šlapimo susilaikymo priežastys:

• Neseniai atlikta dubens, prostatos ar pilvo operacija

• Diabetas, išsėtinė sklerozė

• Šlapimo takų traumos

• Šlapimo takų obstrukcija (akmenligė, padidėjusi prostata)

• Nervų sistemos sutrikimai

• Vidurių užkietėjimas

• Susilpnėję šlapimo pūslės raumenys

• Kai kurie vaistai

• Infekcijos

• Augliai

Lėtinis šlapimo susilaikymas

Ši būklė vystosi palaipsniui ir dažnai nesukelia skausmo. Pagrindinis požymis – neišsituštinanti šlapimo pūslė, net ir pasinaudojus tualetu. Gali būti jaučiamas nuolatinis spaudimas arba diskomfortas.

Savipagalbos priemonės:

• Bandykite šlapintis šiltoje vonioje

• Leiskite tekėti vandeniui iš čiaupo – jo garsas gali paskatinti šlapinimąsi

• Pasitarkite su gydytoju, jei įtariate, kad priežastis – vaistai

• Vartokite tik gydytojo rekomenduotus nuskausminamuosius

Šlapimo nelaikymas – kodėl taip nutinka?

Netikėtas šlapimo ištekėjimas gali būti gėdingas ir nemalonus, tačiau tai yra gana dažna problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nors ši būklė nėra normali, ji dažnai gali būti valdoma ar išgydoma.

Dažniausi šlapimo nelaikymo tipai:

1. Streso sukeltas nelaikymas
   Nedidelis šlapimo išsiskyrimas kosint, čiaudint ar juokiantis. Dažnesnis tarp moterų po gimdymo ar menopauzės. Gali būti susijęs su diabetu, nutukimu ar lėtiniu kosuliu.

2. Skubos nelaikymas (aktyvi šlapimo pūslė)
   Staigus, stiprus noras šlapintis. Pasireiškia dažnu šlapinimusi, įskaitant naktį. Dažnai susijęs su neurologinėmis ligomis (insultu, Parkinsono liga, išsėtine skleroze).

3. Perpildymo nelaikymas (dėl lėtinio susilaikymo)
   Dėl neišsituštinusios pūslės išteka nedidelis kiekis šlapimo. Sukelia prostatos padidėjimas, šlaplės užsikimšimas, nervų pažeidimai.

4. Funkcinis nelaikymas
   Žmogus negali nueiti į tualetą dėl fizinių ar protinių kliūčių. Dažnas tarp žmonių, sergančių demencija, artritu, cerebriniu paralyžiumi.

Kaip atpažinti šlapimo nelaikymą?

Pagrindiniai simptomai:

• Dažnas skubus noras šlapintis

• Šlapimo netekimas juokiantis, čiaudint ar mankštinantis

• Silpna šlapimo srovė

• Jausti, kad pūslė po šlapinimosi neištuštėjo

• Šlapinimasis naktį

• Dažnos šlapimo takų infekcijos

Kaip diagnozuojamas šlapimo nelaikymas?

Pirmiausia reikia apsilankyti pas gydytoją. Gali tekti:

• Pildyti šlapinimosi dienoraštį

• Atlikti urodinaminius tyrimus

• Pašalinti kitas ligas, turinčias įtakos šlapimo sistemai

Ką daryti toliau – gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Gydymas priklauso nuo priežasties ir apima:

• Vidurių užkietėjimo valdymą

• Šlapimo takų infekcijų gydymą

• Kofeino ir alkoholio mažinimą

• Svorio kontrolę

• Fizioterapiją (dubens dugno raumenų stiprinimas)

• Vaistus, atpalaiduojančius šlapimo pūslės raumenis

• Chirurginį gydymą (kai kuriais atvejais)

Patarimai gyvenimui su šlapimo nelaikymu

• Naudokite specialias priemones: įklotus, apsaugas, kateterius

• Turėkite atsarginius drabužius ir produktus

• Suplanuokite maršrutus su žinomu tualetų prieinamumu

• Stebėkite mitybos ir skysčių poveikį

Jei rūpinatės artimu žmogumi, užtikrinkite lengvą ir greitą patekimą į tualetą bei aiškius žymėjimus.