Skydliaukės reikšmė žmogaus organizmui

Skydliaukės funkcijos ir svarba

Skydliaukės gaminami hormonai būtini normaliai kaulų formavimuisi bei nervų sistemos vystymuisi, ypač ankstyvuoju – embrioniniu – laikotarpiu. Ne veltui ši liauka dažnai vadinama „intelekto liauka“ – ji daro didelę įtaką psichinei raidai, atminčiai ir net žmogaus gebėjimui prisitaikyti prie aplinkos.

Skydliaukė yra vienintelis organas, kuris geba pasisavinti jodą iš aplinkos ir panaudoti jį hormonų sintezei. Jos epitelinės ląstelės turi specialius natrio-jodido siurblius, kurie perkelia jodą iš kraujo į liauką. Šis jodas vėliau įtraukiamas į hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) – struktūrą.

Šie hormonai:

• reguliuoja medžiagų apykaitą,

• veikia širdies ritmą,

• palaiko raumenų tonusą,

• skatina virškinimo sistemos, reprodukcinių organų ir nervų sistemos funkcijas,

• dalyvauja kūno augimo ir energijos gamybos procesuose.

Skydliaukės hormonai taip pat didina deguonies sunaudojimą ląstelėse ir aktyvina ląstelinį metabolizmą.

Pagrindinės hormonų funkcijos

Skydliaukės išskiriami hormonai veikia itin plačiai. Štai pagrindinės jų funkcijos:

1. Skatina medžiagų apykaitą;

2. Aktyvina baltymų sintezę;

3. Didina riebalų rūgščių oksidaciją, mažina lipidų kiekį kraujyje;

4. Skatina energijos išsiskyrimą;

5. Aktyvina šilumos gamybą organizme;

6. Stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, didina adrenoreceptorių kiekį;

7. Dalyvauja stresinėse ir adaptacinėse reakcijose;

8. Skatina diurezę – didina inkstų filtraciją ir mažina reabsorbciją;

9. Padidina virškinimo sulčių sekreciją ir žarnos motoriką;

10. Didina mitochondrijų skaičių bei ATP sintezę;

11. Aktyvina glikogenolizę, gliukozės oksidaciją ir rezorbciją žarnyne;

12. Stimuliuoja lytinių liaukų veiklą;

13. Skatina insulino, paratiroidinio hormono ir gliukokortikoidų sekreciją.

Dažniausios skydliaukės ligos

Hipertiroidizmas (Bazedovo liga)

Tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Dažniausi simptomai:

• aukšta kūno temperatūra,

• gausus prakaitavimas,

• svorio kritimas,

• dirglumas,

• padažnėjęs širdies plakimas,

• būdingas požymis – išsikišusios, „išpūstos“ akys, dėl skysčių kaupimosi už jų.

Hipertiroiditas

Tai skydliaukės hormonų perprodukcija, galinti būti laikina ar nuolatinė. Vystosi dėl uždegiminių procesų ar autoimuninių sutrikimų.

Gūžys (struma)

Skydliaukės padidėjimas, dažniausiai dėl jodo trūkumo. Liauka auga, kad kompensuotų hormonų stygių, kartais formuojasi mazgeliai.

Kretinizmas

Įgimta skydliaukės hipofunkcija. Jei negydoma, gali sukelti:

• sulėtėjusį augimą,

• protinį atsilikimą,

• kitus negrįžtamus vystymosi sutrikimus.

Laiku pradėtas hormonų gydymas gali šių padarinių išvengti arba sumažinti jų sunkumą.

Miksedema

Tai įgyta skydliaukės hipofunkcija. Dėl hormonų trūkumo sulėtėja medžiagų apykaita, atsiranda edema (audinių patinimas), vangumas, sumažėjęs darbingumas.

Tiroiditas

Skydliaukės uždegimas, kuris gali būti:

• autoimuninis (pvz., Hašimoto liga),

• infekcinis,

• arba susijęs su vaistais.

Tireotoksikozė

Tai būklė, kai kraujyje yra per daug skydliaukės hormonų. Žmogus tampa liesas, išsekęs, neramus, jaučia karščio bangas, dažną pulsą.

Skydliaukės ligų diagnostika

Skydliaukės sutrikimai nustatomi įvairiais tyrimais. Gydytojai dažnai derina laboratorinius ir instrumentinius metodus.

1. Ultragarsinis kaklo ir skydliaukės tyrimas

Parodo:

• skydliaukės dydį, formą;

• mazgų buvimą, jų struktūrą ir kraštus;

• limfmazgių pakitimus.

2. Radionuklidinis skenavimas

Naudojamas radioaktyvus jodas (131I) arba technetis (99mTc). Tyrimas padeda įvertinti:

• liaukos gebėjimą kaupti jodą,

• mazgų aktyvumą,

• galimą vėžinių pakitimų riziką.

3. Skydliaukės mazgo punkcija (biopsija)

Atliekama esant įtartiniems mazgams. Leidžia ištirti audinio ar ląstelių sudėtį (citologinis ir histologinis tyrimas).

4. Krūtinės ląstos rentgenas

Vertinama, ar padidėjusi skydliaukė nespaudžia trachėjos ar stemplės.

5. Rentgenas su kontrastu

Naudojamas, kai įtariami kvėpavimo ar rijimo sutrikimai dėl suspaudimo (kompresinis sindromas).

6. Otorinolaringologinis ištyrimas

Nustatoma balso klosčių būklė, paslankumas – svarbu prieš planuojamas operacijas.

7. Hormonų kraujo tyrimai

Svarbiausi rodikliai:

• FT4 (laisvasis tiroksinas),

• TSH (tirotropinis hormonas) – aukštas TSH rodo hipotiroidizmą, žemas – hipertiroidizmą.

Skydliaukės sutrikimų simptomai ir ką jie reiškia

Skydliaukės hormonai veikia daugelį organizmo funkcijų – nuo širdies ritmo iki emocinės būsenos. Kai jų kiekis pasikeičia, simptomai gali būti labai įvairūs.

Svorio pokyčiai (padidėjimas arba sumažėjimas)

• Svorio priaugimas – dažnas hipotireozės simptomas. Kai organizme trūksta hormonų, medžiagų apykaita sulėtėja.

• Staigus svorio kritimas – rodo hipertiroidizmą, kai hormonų perteklius spartina medžiagų apykaitą.

Svarbu: Hipotireozė – kur kas dažnesnė nei hipertiroidizmas.

Kaklo patinimas

Padidėjusi skydliaukė ar atsiradę mazgeliai dažnai sukelia kaklo patinimą. Tai gali būti tiek gerybiniai pakitimai, tiek rimtesnės ligos, įskaitant vėžį.

Širdies ritmo sutrikimai

• Lėtas širdies ritmas – būdingas hipotireozei.

• Padažnėjęs pulsas, širdies permušimai – hipertiroidizmo požymis.

Energijos ir nuotaikos svyravimai

• Hipotireozė sukelia nuovargį, depresiją, sumažėjusį darbingumą.

• Hipertiroidizmas – nerimą, nemigą, dirglumą.

Plaukų slinkimas

Plaukų retėjimas ir slinkimas gali būti abiejų sutrikimų požymis. Gydant pagrindinę ligą, plaukų augimas dažniausiai atsistato.

Kūno temperatūros pojūčių sutrikimas

• Hipotireozė: žmogus dažnai jaučiasi sušalęs.

• Hipertiroidizmas: vargina karščio pojūtis ir gausus prakaitavimas.

Kiti požymiai

Hipotireozės atveju:

• Sausa oda, trapūs nagai;

• Tirpimas ar dilgčiojimas rankose;

• Vidurių užkietėjimas;

• Nereguliarios ar gausios mėnesinės.

Hipertiroidizmo atveju:

• Raumenų silpnumas, rankų drebėjimas;

• Regėjimo pablogėjimas;

• Dažnas tuštinimasis;

• Nereguliarus menstruacijų ciklas.

Skydliaukės sutrikimas ar menopauzė?

Kadangi abi būklės (ypač hipotireozė) gali sukelti mėnesinių nereguliarumus, nuotaikų svyravimus ar nuovargį, simptomai kartais painiojami su menopauzės pradžia.

Paprastas kraujo tyrimas padeda atskirti, ar tai tik menopauzė, ar yra ir skydliaukės sutrikimų – arba abu vienu metu.

Skydliaukės veiklos tyrimai

Skydliaukės tyrimas atliekamas nustatant TSH lygį kraujyje:

• Padidėjęs TSH – rodo per mažą hormonų kiekį (hipotireozę).

• Sumažėjęs TSH – rodo jų perteklių (hipertiroidizmą).

Papildomai gali būti tiriami FT4, FT3, antikūnai prieš skydliaukę bei atliekami
ultragarsiniai ar kiti vaizdiniai tyrimai.

Hašimoto liga – dažniausia hipotireozės priežastis. Tai autoimuninis sutrikimas,
kai organizmo imuninė sistema puola pačią skydliaukę.

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

🔹 Hipotireozės gydymas

Gydoma skydliaukės hormonais tablečių pavidalu (dažniausiai levotiroksinu). Poveikis:

• Pagerėja savijauta jau po kelių savaičių;

• Sumažėja cholesterolio kiekis;

• Normalizuojasi svoris;

• Pagerėja energijos lygis ir nuotaika.

Gydymas dažnai trunka visą gyvenimą.

🔹 Hipertiroidizmo gydymas

• Radioaktyvus jodas – sunaikina dalį skydliaukės, hormonų gamyba sumažėja per 6–18 savaičių.

• Antitiroidiniai vaistai – mažina hormonų sintezę. Reikia vartoti ilgą laiką.

• Simptomams palengvinti gali būti skiriami vaistai, lėtinantys pulsą, mažinantys nerimą.

• Operacija – taikoma rečiau, kai kiti būdai neveiksmingi ar yra dideli mazgai.

Daugeliui pacientų po gydymo hipertiroidizmas pereina į hipotireozę – tuomet pradedama hormonų terapija.

Skydliaukės pašalinimas (operacija)

Chirurginis gydymas taikomas:

• kai nepadeda vaistai;

• esant dideliems mazgams;

• įtariant ar diagnozavus vėžį.

Po pašalinimo būtinas nuolatinis hormonų vartojimas, nes organizmas nebegamina jų pats.

Skydliaukės vėžys: simptomai ir gydymas

Skydliaukės vėžys – gana dažnas, bet dažniausiai lengvai gydomas. Simptomai:

• kaklo patinimas,

• užkimęs balsas,

• kartais rijimo ar kvėpavimo sutrikimai.

Gydymas:

• operacija (dalinė ar visa skydliaukės pašalinimas);

• radioaktyvus jodas;

• kartais – išorinė spindulinė terapija.

Tik apie 5 % skydliaukės mazgelių yra piktybiniai.

Maistas, kuris padeda arba trukdo skydliaukei

Mityba daro reikšmingą poveikį skydliaukės veiklai. Kai kurių mikroelementų trūkumas (arba perteklius) gali sukelti ar paaštrinti sutrikimus, todėl svarbu žinoti, ką valgome.

Joduota druska ir jodas

Skydliaukė negali funkcionuoti be jodo – jis būtinas hormonų sintezei.

• Pagrindiniai šaltiniai: žuvis, pieno produktai, jūros gėrybės.

• Rekomenduojama vartoti joduotą druską, bet saikingai.

• Per didelis jodo kiekis (pvz., rudadumblių perteklius) gali išprovokuoti tirotoksikozę arba autoimuninį hipotiroidizmą.

Rekomenduojama paros norma suaugusiajam – 120–150 mcg jodo. Tai atitiktų ~600 mg rudadumblių.

Lapinės žaliosios daržovės

Špinatai, lapiniai kopūstai, salotos ir kt. – puikus magnio ir kitų mineralų šaltinis, kurie svarbūs normaliai nervų, raumenų ir širdies veiklai.

Trūkstant magnio, gali pasireikšti raumenų mėšlungis, nuovargis ar širdies ritmo pokyčiai.

Riešutai – ypač braziliniai

• Anakardžiai, migdolai, moliūgų sėklos – geri geležies šaltiniai.

• Braziliniai riešutai – labai turtingi seleno, kuris būtinas skydliaukės fermentų veiklai.

Užtenka 2–3 brazilinių riešutų per dieną, kad patenkintumėte paros seleno normą.

Jūros gėrybės

Žuvis, krevetės, jūros dumbliai – vertingi jodo ir omega-3 šaltiniai.

Venkite perteklinio jodo kiekio, ypač jei jau turite skydliaukės problemų. Per daug gali išbalansuoti hormonų pusiausvyrą.

Sojos produktai

Sojų pienas, tofu, sūris – juose esantys izoflavonai gali trikdyti hormonų gamybą, ypač esant jodo trūkumui.

Rizika tik tuo atveju, jei sojų produktų vartojama labai daug ir jodo negaunama pakankamai.

Organų mėsa (kepenys, inkstai, širdis)

Šie produktai turi daug lipoinės rūgšties, kuri per dideliais kiekiais gali trukdyti hormonų veiklai ir sąveikauti su skydliaukės vaistais.

Ypač atsargiai vartoti, jei jau gydotės hormonais.

Glitimas ir skydliaukė

• Glitimas (kviečių, rugių, miežių baltymas) neturi įtakos daugumai žmonių.

• Sergant celiakija, glitimas gali pakenkti žarnynui ir išprovokuoti autoimuninius skydliaukės sutrikimus (pvz., Hašimoto ar Graveso ligą).

Jei diagnozuota celiakija, glitimo pašalinimas iš dietos gali pagerinti skydliaukės būklę.

Vaistai ir maistas – kaip derinti?

Maistas gali paveikti hormoninių vaistų įsisavinimą. Kad vaistai veiktų tinkamai:

• Vartokite tuščiu skrandžiu, geriausia ryte, 30–60 min. prieš valgį.

• Nevartokite kartu su kalciu, geležies papildais ar rūgštingumą mažinančiais vaistais – jie trukdo įsisavinimui.

• Jei vartojate daug ląstelienos turinčio maisto – gali prireikti koreguoti dozavimą.

Visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku dėl individualios mitybos ir vaistų vartojimo rekomendacijų.

✅ Apibendrinimas: kaip palaikyti sveiką skydliaukės veiklą?

✔️ Valgykite subalansuotai: pakankamai jodo, seleno, geležies, magnio.

✔️ Venkite kraštutinumų – tiek jodo trūkumas, tiek perteklius kenkia.

✔️ Stebėkite kūno signalus: svorio pokyčius, nuotaiką, širdies ritmą.

✔️ Atlikite reguliarius kraujo tyrimus, ypač jei:

• jaučiatės vangiai be priežasties;

• sunkiai krenta ar greitai auga svoris;

• vargina nuolatinis nuovargis, šalčio ar karščio netoleravimas.

✔️ Jeigu vartojate hormoninius vaistus – laikykitės jų vartojimo taisyklių.