Skrandžio opos: simptomai, priežastys, gydymas ir mityba

Skrandžio opos – tai skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinės pažeidimai, atsirandantys tuomet, kai skrandžio rūgštis pažeidžia apsauginį gleivinės sluoksnį. Dažniausiai opos susiformuoja dėl Helicobacter pylori bakterijos arba ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo.

1/1/20242 min read

Negydoma skrandžio opa gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją.

Kas yra skrandžio opa?

Skrandžio opa – tai žaizdelė skrandžio arba plonosios žarnos gleivinėje. Sveikame skrandyje gleivinę saugo storas gleivių sluoksnis, tačiau jam susilpnėjus rūgštis pradeda pažeisti audinius.

Dažniausiai pasitaiko:

  • Skrandžio opa;

  • Dvylikapirštės žarnos opa;

  • Pepsinė opa (bendras terminas abiem tipams).

Skaičiuojama, kad maždaug 10 % žmonių bent kartą gyvenime susiduria su skrandžio ar žarnyno opa

Pagrindiniai skrandžio opos simptomai

Dažniausias simptomas – deginantis arba graužiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Jis dažnai sustiprėja tuščiu skrandžiu ir sumažėja pavalgius ar pavartojus rūgštingumą mažinančių vaistų.

Kiti dažni simptomai:

  • Rėmuo ir nevirškinimas;

  • Pilvo pūtimas;

  • Pykinimas ar vėmimas;

  • Raugėjimas;

  • Apetito sumažėjimas;

  • Nepaaiškinamas svorio kritimas.

Kai kuriais atvejais opos ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Pirmasis požymis gali būti vidinis kraujavimas arba skrandžio sienelės perforacija.

Skrandžio opų priežastys

1. Helicobacter pylori bakterija

H. pylori bakterija yra viena dažniausių skrandžio opos priežasčių. Ji pažeidžia gleivinę ir sudaro sąlygas rūgščiai ardyti skrandžio audinius.

2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Ilgalaikis ibuprofeno, aspirino ar kitų NVNU vartojimas gali susilpninti apsauginį gleivinės sluoksnį ir padidinti opos riziką.

3. Gyvenimo būdo veiksniai

Prie opų atsiradimo ar simptomų paūmėjimo gali prisidėti:

  • Rūkymas;

  • Alkoholio vartojimas;

  • Ilgalaikis stresas;

  • Netinkama mityba;

  • Paveldimumas.

Retesnė priežastis – Zollingerio-Ellisono sindromas, kai organizmas gamina pernelyg daug skrandžio rūgšties.

Rizikos veiksniai

Didesnę riziką susirgti skrandžio opa turi žmonės, kurie:

  • Dažnai vartoja NVNU vaistus;

  • Rūko;

  • Vartoja alkoholį;

  • Yra vyresni nei 50 metų;

  • Patiria daug streso;

  • Turi šeiminį polinkį į virškinimo ligas.

Mityba sergant skrandžio opa

Tinkama mityba gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti gleivinės gijimą.

Ką valgyti sergant skrandžio opa?

Rekomenduojama įtraukti:

  • Vaisius ir daržoves;

  • Skaidulų turinčius produktus;

  • Probiotikus;

  • Vitamino C turinčius maisto produktus;

  • Cinko ir seleno šaltinius.


Kokio maisto vengti?

Sergant skrandžio opa rekomenduojama riboti:

  • Alkoholį;

  • Stiprią kavą;

  • Aštrų maistą;

  • Riebius patiekalus;

  • Gazuotus gėrimus.

Skrandžio opos gydymas

Gydymas priklauso nuo opos priežasties.

Jei nustatyta H. pylori infekcija

Dažniausiai skiriami:

  • Antibiotikai;

  • Protonų siurblio inhibitoriai (PPI);

  • Rūgštingumą mažinantys vaistai.


Jei opa atsirado dėl NVNU

Gydytojas gali rekomenduoti:

  • Nutraukti arba pakeisti vaistus;

  • Skirti gleivinę apsaugančius preparatus;

  • Koreguoti gyvenimo būdą ir mitybą.


Dažniausiai naudojami vaistai

  • Protonų siurblio inhibitoriai;

  • H2 receptorių blokatoriai;

  • Antacidai;

  • Alginatai;

  • Bizmuto preparatai.

Svarbu visada užbaigti gydymo kursą, net jei simptomai sumažėja anksčiau.

Galimos komplikacijos

Negydoma skrandžio opa gali sukelti pavojingų komplikacijų:

Vidinis kraujavimas

Gali pasireikšti kraujo vėmimu arba juodomis išmatomis.

Skrandžio perforacija

Tai skylė skrandžio sienelėje, reikalaujanti skubios pagalbos.

Pylorinė stenozė

Opa gali sutrikdyti maisto judėjimą iš skrandžio.

Lėtinis skausmas ir mažakraujystė

Ilgalaikis kraujavimas gali sukelti anemiją ir silpnumą.

Kaip diagnozuojama skrandžio opa?

Gydytojas gali paskirti:

  • Kvėpavimo testą dėl H. pylori;

  • Išmatų tyrimą;

  • Kraujo tyrimus;

  • Endoskopiją;

  • Rentgeno tyrimą su kontrastine medžiaga.

Endoskopija dažniausiai laikoma tiksliausiu tyrimu diagnozuojant opas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelskite kreiptis į medikus, jei:

  • Pilvo skausmas kartojasi ar stiprėja;

  • Vemiate krauju;

  • Išmatos tampa juodos;

  • Jaučiate staigų stiprų pilvo skausmą;

  • Atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar skrandžio opa gali praeiti savaime?

Kartais simptomai sumažėja, tačiau pati opa dažniausiai neišgyja be gydymo.

Ar stresas sukelia skrandžio opą?

Stresas nėra pagrindinė priežastis, tačiau gali pabloginti simptomus.

Ar galima gerti kavą sergant opa?

Stipri kava gali dirginti skrandį, todėl rekomenduojama ją riboti.

Kiek laiko gyja skrandžio opa?

Dažniausiai opa užgyja per 4–8 savaites, jei laikomasi gydymo plano.