Atvykus į ligoninę, pacientas paprastai nedelsiant guldomas į ūmios širdies priežiūros skyrių (ACCU) arba tiesiai į širdies kateterizacijos laboratoriją. Čia vienu metu patvirtinama diagnozė ir pradedamas gydymas.

Elektrokardiograma (EKG)

Elektrokardiograma (EKG) – pirmasis ir vienas svarbiausių tyrimų įtariant miokardo infarktą. Ji turėtų būti atlikta per 10 minučių nuo paciento atvykimo į ligoninę.

EKG registruoja širdies elektrinį aktyvumą. Kiekvieno širdies susitraukimo metu susidaro mažyčiai elektriniai impulsai, kuriuos aparatas užfiksuoja grafiko pavidalu. Šie pakitimai leidžia gydytojui įvertinti, ar širdies raumuo gauna pakankamai kraujo ir ar nėra pažeidimo požymių.

Tyrimas:

• yra neskausmingas,

• trunka apie 5 minutes,

• atliekamas pritvirtinus elektrodus prie rankų, kojų ir krūtinės.

EKG padeda:

• patvirtinti arba atmesti širdies priepuolio diagnozę,

• nustatyti širdies priepuolio tipą,

• pasirinkti tinkamiausią ir skubiausią gydymo būdą.

Kraujo tyrimai

Kai širdies raumuo pažeidžiamas, į kraują išsiskiria specifiniai baltymai. Jie vadinami širdies

žymenimis.

Svarbiausias iš jų – troponinas.

Padidėjęs troponino kiekis kraujyje rodo širdies raumens pažeidimą ir padeda:

• patvirtinti diagnozę,

• įvertinti pažeidimo mastą,

• atskirti skirtingus širdies priepuolio tipus.

Kadangi troponino kiekis kyla palaipsniui, kartais tyrimas kartojamas po kelių valandų.

Širdies priepuolio tipai

Širdies priepuoliai klasifikuojami pagal EKG pokyčius (ypač ST segmentą) ir troponino lygį kraujyje.

Visos šios būklės priklauso vadinamajam ūminiam koronariniam sindromui (ŪKS) – tai būklių grupė, kai vainikinėse arterijose labai sutrinka kraujotaka.

Pagrindiniai ŪKS tipai:

• ST segmento pakilimo miokardo infarktas (STEMI)

• Be ST segmento pakilimo miokardo infarktas (NSTEMI)

• Nestabili krūtinės angina

STEMI (ST segmento pakilimo miokardo infarktas)

Tai sunkiausia širdies priepuolio forma.

Ji atsiranda, kai vainikinė arterija visiškai ir ilgam užsikemša, todėl nutrūksta kraujo tiekimas daliai širdies raumens. EKG matomi aiškūs ST segmento pakilimo pokyčiai.

STEMI reikalauja skubaus arterijos atkimšimo – dažniausiai atliekama skubi koronarinė angiografija ir stentavimas.

NSTEMI (be ST segmento pakilimo)

Šiuo atveju kraujotaka sutrinka, tačiau arterija paprastai nėra visiškai užsikimšusi. EKG nerodo STEMI būdingų pakitimų, tačiau kraujo tyrimai patvirtina širdies pažeidimą.

NSTEMI taip pat yra medicininė skubi situacija. Negydoma ši būklė gali progresuoti į STEMI.

Nestabili krūtinės angina

Simptomai gali būti panašūs į širdies priepuolį (krūtinės skausmas, dusulys), tačiau:

• troponino kiekis nėra padidėjęs,

• nėra širdies raumens pažeidimo požymių.

Vis dėlto tai labai pavojinga būklė, rodanti didelę artėjančio miokardo infarkto riziką.

Papildomi tyrimai

Kadangi širdies smūgis yra skubi būklė, pirmiausia atliekami gyvybiškai svarbūs tyrimai ir pradedamas gydymas. Kiti tyrimai dažniausiai atliekami stabilizavus paciento būklę.

Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka

Rentgenograma gali padėti:

• atmesti kitas krūtinės skausmo priežastis (pvz., pneumotoraksą),

• nustatyti komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių edemą (skysčių kaupimąsi plaučiuose).

Echokardiograma

Echokardiograma – tai širdies ultragarsinis tyrimas, leidžiantis realiu laiku pamatyti širdies struktūrą ir jos darbą.

Šis tyrimas padeda:

• nustatyti, kurios širdies dalys buvo pažeistos,

• įvertinti širdies susitraukimo jėgą,

• nustatyti galimas komplikacijas.

Koronarinė angiografija

Koronarinė angiografija yra vienas svarbiausių tyrimų nustatant vainikinių arterijų užsikimšimą.

Procedūros metu:

• į kirkšnies ar rankos arteriją įvedamas plonas kateteris,

• jis nukreipiamas į širdies vainikines arterijas,

• suleidžiama kontrastinė medžiaga,

• rentgeno pagalba stebimas kraujo tekėjimas.

Taip tiksliai nustatoma:

• ar arterija susiaurėjusi,

• ar ji visiškai užsikimšusi,

• kurioje vietoje yra pažeidimas.

Tai leidžia kardiologui nedelsiant pasirinkti geriausią gydymo būdą – dažniausiai atlikti kraujagyslės praplėtimą ir įstatyti stentą.

Pabaigai

Širdies miokardo infarktas – tai staigi ir pavojinga būklė, tačiau šiuolaikinė medicina turi aiškius ir veiksmingus diagnostikos bei gydymo algoritmus.

Greita reakcija, laiku atlikti tyrimai ir tinkamai parinktas gydymas gali iš esmės pakeisti ligos baigtį. Todėl pajutus krūtinės skausmą ar kitus įtartinus simptomus, svarbiausia – nedelsti ir kreiptis pagalbos.