Preeklampsija - kada verta sunerimti?

Preeklampsija yra nėštumo komplikacija. Sergant preeklampsija, gali pasireikšti aukštas kraujospūdis, didelis baltymų kiekis šlapime, rodantis inkstų pažeidimą (proteinurija), arba kiti organų pažeidimo požymiai. Preeklampsija paprastai prasideda po 20 nėštumo savaičių moterims, kurių kraujospūdis anksčiau buvo normalus.

3/5/20263 min read

Negydoma preeklampsija gali sukelti rimtų, o kartais net gyvybei pavojingų komplikacijų tiek mamai, tiek kūdikiui.

Pagrindinis šios būklės gydymo būdas dažnai yra kūdikio gimimas. Kada tiksliai rekomenduojama gimdyti, priklauso nuo ligos sunkumo ir nėštumo trukmės. Iki gimdymo moteris paprastai yra atidžiai stebima, gali būti skiriami vaistai kraujospūdžiui mažinti ir komplikacijoms valdyti.

Kartais preeklampsija gali išsivystyti ir po gimdymo – tuomet ji vadinama pogimdymine preeklampsija.

Simptomai

Vienas pagrindinių preeklampsijos požymių yra aukštas kraujospūdis. Taip pat gali būti padidėjęs baltymų kiekis šlapime arba kitų organų pažeidimo požymių.

Svarbu žinoti, kad kartais moteris gali nejausti jokių simptomų – pirmieji ligos požymiai dažnai pastebimi per įprastus nėštumo patikrinimus.

Galimi simptomai:

  • padidėjęs baltymų kiekis šlapime (proteinurija);

  • sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje;

  • padidėję kepenų fermentai;

  • stiprūs galvos skausmai;

  • regėjimo sutrikimai (neryškus matymas, jautrumas šviesai ar laikinas regėjimo praradimas);

  • dusulys dėl skysčių plaučiuose;

  • skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažniausiai dešinėje po šonkauliais;

  • pykinimas ar vėmimas.

Nėštumo metu svorio augimas ir patinimas yra normalūs reiškiniai, tačiau staigus svorio padidėjimas arba staigus veido ir rankų patinimas gali būti preeklampsijos požymis.

Kada kreiptis į gydytoją

Labai svarbu reguliariai lankytis nėštumo priežiūros vizituose, kad gydytojas galėtų stebėti kraujospūdį ir kitus rodiklius.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei atsiranda:

  • stiprus galvos skausmas;

  • regėjimo sutrikimai;

  • stiprus pilvo skausmas;

  • stiprus dusulys.

Kadangi galvos skausmas, pykinimas ar įvairūs skausmai nėštumo metu yra gana dažni, kartais gali būti sunku suprasti, ar tai normalu. Jei kyla abejonių, geriausia pasitarti su gydytoju.

Priežastys

Tiksli preeklampsijos priežastis nėra iki galo aiški, tačiau manoma, kad ji susijusi su placentos – organo, kuris aprūpina kūdikį deguonimi ir maistinėmis medžiagomis – veikla.

Nėštumo pradžioje formuojasi naujos kraujagyslės, kurios aprūpina placentą krauju. Moterims, sergančioms preeklampsija, šios kraujagyslės gali vystytis netinkamai arba veikti nepakankamai efektyviai. Dėl to sutrinka kraujotaka ir gali atsirasti kraujospūdžio reguliavimo problemų.

Kiti aukšto kraujospūdžio sutrikimai nėštumo metu

Preeklampsija yra vienas iš kelių aukšto kraujospūdžio sutrikimų, galinčių pasireikšti nėštumo metu.

Nėščiųjų hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis, atsirandantis po 20 nėštumo savaitės, tačiau be kitų organų pažeidimo požymių. Kai kuriais atvejais ji gali pereiti į preeklampsiją.

Lėtinė hipertenzija – aukštas kraujospūdis, kuris buvo diagnozuotas dar prieš nėštumą arba atsirado iki 20 nėštumo savaitės.

Lėtinė hipertenzija su preeklampsija – kai moteris jau turi aukštą kraujospūdį, o nėštumo metu atsiranda papildomi preeklampsijos požymiai, pavyzdžiui, baltymas šlapime.

Rizikos veiksniai

Didžiausia preeklampsijos rizika yra, jei:

  • preeklampsija buvo ankstesnio nėštumo metu;

  • laukiamasi daugiau nei vieno kūdikio;

  • moteris serga lėtine hipertenzija;

  • sergama 1 ar 2 tipo diabetu;

  • yra inkstų liga;

  • yra autoimuninių ligų;

  • nėštumas pasiektas taikant apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).

Vidutinę riziką didina:

  • pirmasis nėštumas su dabartiniu partneriu;

  • nutukimas;

  • preeklampsija šeimoje;

  • motinos amžius 35 metai ar daugiau;

  • daugiau nei 10 metų pertrauka tarp nėštumų;

  • komplikacijos ankstesnio nėštumo metu.

Galimos komplikacijos

Negydoma preeklampsija gali sukelti įvairių komplikacijų:

Vaisiaus augimo sulėtėjimą. Sutrikus kraujotakai placentoje, kūdikis gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.

Priešlaikinį gimdymą. Kartais gydytojai turi rekomenduoti ankstesnį gimdymą, kad būtų apsaugota motinos ir kūdikio sveikata.

Placentos atitrūkimą. Tai būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar prieš gimdymą, sukeldama stiprų kraujavimą.

HELLP sindromą. Tai sunki preeklampsijos forma, pažeidžianti kelias organų sistemas ir galinti kelti grėsmę gyvybei.

Eklampsiją. Tai preeklampsijos komplikacija, kai atsiranda traukuliai arba koma.

Taip pat gali būti pažeisti inkstai, kepenys, plaučiai, širdis ar akys. Be to, moterims, sirgusioms preeklampsija, ateityje gali būti didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Profilaktika

Vaistai

Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti mažas aspirino dozes (apie 81 mg per dieną) nuo 12 nėštumo savaitės, jei yra padidėjusi preeklampsijos rizika.

Prieš vartojant bet kokius vaistus ar papildus nėštumo metu, visada būtina pasitarti su gydytoju.

Gyvenimo būdas

Planuojant nėštumą svarbu stengtis būti kuo sveikesnei: kontroliuoti lėtines ligas, palaikyti sveiką svorį ir reguliariai lankytis pas gydytoją.

Diagnozė

Preeklampsija diagnozuojama, kai po 20 nėštumo savaitės nustatomas padidėjęs kraujospūdis ir bent vienas iš šių požymių:

  • baltymas šlapime;

  • inkstų funkcijos sutrikimai;

  • mažas trombocitų kiekis;

  • padidėję kepenų fermentai;

  • skystis plaučiuose;

  • naujai atsiradę stiprūs galvos skausmai;

  • regėjimo sutrikimai.

Nėštumo metu aukštu kraujospūdžiu laikomas 140/90 mm Hg ar didesnis rodmuo.

Tyrimai

Jei įtariama preeklampsija, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

  • kraujo tyrimai, vertinant kepenų ir inkstų funkciją;

  • šlapimo tyrimai, nustatant baltymų kiekį;

  • vaisiaus ultragarsas, stebint kūdikio augimą;

  • nestresinis testas arba biofizinis profilis, vertinant kūdikio būklę.

Gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą bei pasirinkti tinkamiausią gimdymo laiką.

Jei preeklampsija lengva, gali pakakti:

  • dažnesnių gydytojo vizitų;

  • kraujospūdžio stebėjimo namuose;

  • reguliaraus kūdikio būklės vertinimo.

Sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje.

Gali būti skiriami vaistai:

  • kraujospūdį mažinantys vaistai;

  • magnio sulfatas traukulių prevencijai;

  • kortikosteroidai kūdikio plaučių vystymuisi skatinti, jei gresia priešlaikinis gimdymas.

Po gimdymo

Po gimdymo svarbu stebėti kraujospūdį ir kitus galimus simptomus. Jei atsiranda stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, pilvo skausmas ar pykinimas, būtina kreiptis į gydytoją, nes gali pasireikšti pogimdyminė preeklampsija.