Persileidimas: priežastys, simptomai, gydymas ir galimybė vėl pastoti

Persileidimas – tai natūralus nėštumo nutrūkimas iki 20-osios nėštumo savaitės. Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų, paliečianti apie 10–20 % žinomų nėštumų. Tačiau tikrasis skaičius gali būti dar didesnis, nes daugelis persileidimų įvyksta labai ankstyvoje nėštumo stadijoje, kai moteris dar nežino esanti nėščia.

Nors persileidimas dažnai sukelia daug emocinių išgyvenimų, svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų jis įvyksta ne dėl moters veiksmų. Dažniausiai priežastis yra vaisiaus vystymosi sutrikimai arba genetinės anomalijos.

Kas yra persileidimas?

Persileidimas – tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 20-osios nėštumo savaitės. Dauguma persileidimų įvyksta per pirmąjį trimestrą, dažniausiai iki 12-osios savaitės.

Ankstyvas persileidimas dažniausiai susijęs su vaisiaus chromosomų anomalijomis, kurios trukdo normaliam vystymuisi.

Persileidimo simptomai

Persileidimo požymiai gali būti įvairūs – nuo lengvo tepimo iki stipraus kraujavimo ir pilvo skausmų.

Dažniausi persileidimo simptomai:

• Kraujavimas arba tepimas iš makšties

• Pilvo apačios, dubens ar nugaros skausmas

• Mėšlungio pobūdžio spazmai

• Skysčių pasišalinimas iš makšties

• Audinių ar krešulių pasišalinimas

• Staigus nėštumo simptomų sumažėjimas

Jeigu pastebite bent vieną iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nors kraujavimas nėštumo metu ne visada reiškia persileidimą, tik specialistas gali tiksliai įvertinti situaciją.

Kodėl įvyksta persileidimas?

Chromosomų anomalijos

Dažniausia persileidimo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Skaičiuojama, kad apie 50 % ankstyvųjų persileidimų susiję su genetinėmis klaidomis, kurios dažniausiai atsiranda atsitiktinai ir nėra paveldimos.

Motinos sveikatos problemos

Persileidimo riziką gali didinti:

• Nekontroliuojamas diabetas

• Skydliaukės ligos

• Hormonų disbalansas

• Gimdos struktūros pakitimai

• Tam tikros infekcijos

• Autoimuninės ligos

Svarbu pabrėžti, kad įprasta fizinė veikla, darbas, sportas ar lytiniai santykiai dažniausiai nesukelia persileidimo.

Persileidimo rizikos veiksniai

Kai kurios aplinkybės gali padidinti persileidimo tikimybę.

Vyresnis moters amžius

Persileidimo rizika didėja su amžiumi, ypač po 35 metų. Tai susiję su didesne chromosominių anomalijų tikimybe.

Ankstesni persileidimai

Moterys, patyrusios du ar daugiau persileidimų iš eilės, turi didesnę pakartotinio persileidimo riziką.

Gyvensenos veiksniai

Riziką taip pat gali didinti:

• Rūkymas

• Alkoholio vartojimas

• Narkotinių medžiagų vartojimas

• Nutukimas

• Per mažas kūno svoris

Lėtinės ligos

Padidėjusi rizika nustatoma sergant:

• Cukriniu diabetu

• Skydliaukės sutrikimais

• Kai kuriomis autoimuninėmis ligomis

• Kraujo krešėjimo sutrikimais

Galimos komplikacijos po persileidimo

Kai kuriais atvejais po persileidimo gali išsivystyti infekcija arba sepsinis persileidimas.

Įspėjamieji simptomai:

• Karščiavimas

• Šaltkrėtis

• Stiprėjantis pilvo apačios skausmas

• Nemalonaus kvapo išskyros iš makšties

• Bendras silpnumas

Pastebėjus šiuos požymius būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Ar galima išvengti persileidimo?

Nors visiškai apsisaugoti nuo persileidimo neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti tam tikrus rizikos veiksnius.

Kaip sumažinti persileidimo riziką?

• Kasdien vartokite folio rūgštį

• Laikykitės subalansuotos mitybos

• Venkite rūkymo ir alkoholio

• Kontroliuokite lėtines ligas

• Palaikykite normalų kūno svorį

• Ribokite kofeino vartojimą iki 200 mg per dieną

• Reguliariai lankykitės pas nėštumą prižiūrintį gydytoją

Kaip diagnozuojamas persileidimas?

Norėdamas patvirtinti diagnozę, gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:

Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsas leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi, širdies veiklą ir nėštumo eigą.

Kraujo tyrimai

Atliekami HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) tyrimai padeda stebėti nėštumo progresavimą.

Audinių tyrimai

Jeigu pasišalina audiniai, jie gali būti tiriami siekiant nustatyti galimas priežastis.

Genetiniai tyrimai

Jeigu moteris patyrė kelis persileidimus iš eilės, gali būti rekomenduojama chromosomų analizė.

Persileidimo gydymas

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, simptomų ir bendros moters sveikatos būklės.

Laukiamasis gydymas

Organizmui leidžiama natūraliai pašalinti nėštumo audinius. Procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Medikamentinis gydymas

Skiriami vaistai, kurie padeda pagreitinti gimdos išsivalymą.

Chirurginis gydymas (D&C)

Gimdos ertmės valymas atliekamas tada, kai yra komplikacijų rizika arba moteris pageidauja greitesnio gydymo.

Emocinis gijimas po persileidimo

Persileidimas dažnai sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Liūdesys, pyktis, nusivylimas ar kaltės jausmas yra natūrali reakcija į netektį.

Svarbu:

• Skirti laiko emociniam gijimui

• Kalbėtis su partneriu ir artimaisiais

• Ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos, jei jos reikia

• Nespausti savęs kuo greičiau „grįžti į normalų gyvenimą“

Ar galima pastoti po persileidimo?

Taip. Dauguma moterų po persileidimo sėkmingai susilaukia sveikų kūdikių. Net po dviejų ar trijų persileidimų tikimybė išnešioti nėštumą išlieka didelė.

Prieš planuojant kitą nėštumą rekomenduojama:

• Pasitarti su gydytoju

• Atlikti rekomenduojamus tyrimus

• Atkurti fizinę ir emocinę savijautą

• Vartoti folio rūgštį prieš pastojimą

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

Ar kraujavimas nėštumo metu visada reiškia persileidimą?

Ne. Dalis moterų patiria kraujavimą ankstyvo nėštumo metu ir sėkmingai išnešioja kūdikį. Vis dėlto būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kokia yra dažniausia persileidimo priežastis?

Dažniausiai persileidimą sukelia vaisiaus chromosomų anomalijos, atsirandančios atsitiktinai ankstyvose vystymosi stadijose.

Po kiek laiko galima bandyti pastoti po persileidimo?

Tai priklauso nuo individualios situacijos. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja palaukti bent vieną normalų menstruacijų ciklą ir pasitarti dėl tolimesnio nėštumo planavimo.

Ar vienas persileidimas reiškia nevaisingumą?

Ne. Vienas persileidimas paprastai neturi įtakos būsimiems nėštumams ir vaisingumui.