Nikotino priklausomybė: kaip ji atsiranda ir kaip iš jos išsivaduoti

Laikui bėgant, kūnas pripranta prie nikotino ir reikalauja vis didesnių jo kiekių. Kai bandote mesti, pasireiškia nemalonūs tiek fiziniai, tiek emociniai simptomai – tai vadinama abstinencija. Ji gali pasireikšti nerimu, irzlumu, sunkumu susikaupti, nuovargiu ar nemiga. Visa tai verčia daugelį žmonių vėl grįžti prie cigaretės.

Svarbiausia žinoti: metimas visada įmanomas, nesvarbu, kiek laiko rūkote. Kiekviena diena be nikotino leidžia organizmui atsistatyti. Pagerėja kvėpavimas, energija, skonis, uoslė ir bendra savijauta. Jei mesti sunku savarankiškai, verta kreiptis į gydytoją ar tabako vartojimo specialistą – jie padės sudaryti individualų planą ir palaikys jus viso proceso metu.

Simptomai

Nikotino priklausomybė gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Jums sunku mesti rūkyti. Galbūt bandėte ne kartą, bet vis grįžtate prie rūkymo.

• Pirmą cigaretę surūkote per pusvalandį nuo pabudimo. Kuo greičiau to reikia, tuo stipresnė priklausomybė.

• Bandydami mesti, jaučiate stiprų potraukį, nerimą, dirglumą, neramumą, sunkumą susikaupti ar užmigti, liūdesį, pyktį ar net padidėjusį apetitą.

• Rūkote net žinodami, kad tai jau pakenkė jūsų sveikatai.

• Vengiate situacijų, kuriose negalite rūkyti – pavyzdžiui, restoranų ar šeimos susibūrimų.

Kada kreiptis pagalbos

Jei bandėte mesti, bet nepavyko, nenusiminkite – dauguma žmonių sėkmingai meta tik po kelių bandymų. Kiekvienas bandymas yra žingsnis į priekį.

Geriausia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vaistai, elgesio terapija ir palaikymas gali gerokai padidinti jūsų sėkmės tikimybę. Paprašykite gydytojo padėti sudaryti rūkymo metimo planą arba nukreipti į specialistus, kurie padeda įveikti priklausomybę.

Kodėl nikotinas sukelia priklausomybę

Nikotinas – tai cheminė medžiaga, esanti tabake. Kai įtraukiate dūmą, nikotinas per kelias sekundes pasiekia smegenis. Ten jis paskatina išsiskirti dopaminui – neuromediatoriui, sukeliančiam malonumo ir pasitenkinimo jausmą.

Kuo daugiau rūkote, tuo labiau smegenys pripranta prie šio „malonumo signalo“. Ilgainiui rūkymas tampa įpročiu, susietu su tam tikromis veiklomis ar emocijomis – kava, poilsio pertrauka, stresas, pokalbiai telefonu ar vakarėliai su draugais.

Norint mesti, svarbu atpažinti savo dirgiklius – situacijas, kurios sukelia norą rūkyti – ir pasiruošti, kaip su jomis tvarkysitės. Pavyzdžiui, vietoje cigaretės išgerkite stiklinę vandens, išeikite pasivaikščioti ar giliai pakvėpuokite.

Rizikos veiksniai

Kiekvienas, kuris vartoja tabaką, gali tapti priklausomas nuo nikotino, tačiau kai kurie veiksniai šią riziką padidina:

• Amžius. Dauguma žmonių pradeda rūkyti paauglystėje. Kuo anksčiau pradedate, tuo stipresnė tikimybė tapti priklausomam.

• Genetika. Genai, paveldėti iš tėvų, gali turėti įtakos, kaip stipriai žmogus reaguoja į nikotiną.

• Aplinka. Vaikai, augantys su rūkančiais tėvais ar draugais, dažniau patys išbando rūkymą.

• Psichologinė būsena. Depresija, nerimas ar stresas dažnai skatina rūkyti siekiant „nusiraminti“, nors nikotinas šių problemų neišsprendžia.

• Kitos priklausomybės. Žmonės, vartojantys alkoholį ar narkotikus, dažniau rūko.

Ką rūkymas daro organizmui

Tabako dūmuose yra šimtai kenksmingų cheminių medžiagų – bent 69 iš jų gali sukelti vėžį. Net „natūralios“ ar žolelių cigaretės nėra saugios.

Rūkymas didina daugelio ligų riziką:

• Plaučių vėžį ir kitas plaučių ligas. Tai pagrindinė rūkymo sukeliamų mirčių priežastis.

• Kitų rūšių vėžį: burnos, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų ir gimdos kaklelio.

• Širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkymas didina infarkto ir insulto riziką.

• 2 tipo diabetą bei jo komplikacijas – akių ir inkstų pažeidimus.

• Akių ligas – kataraktą, geltonosios dėmės degeneraciją.

• Nevaisingumą ir nėštumo komplikacijas.

• Dažnesnes infekcijas, tokias kaip peršalimas ar gripas.

• Dantenų ir dantų ligas.

Rūkymas pavojingas ne tik rūkantiems, bet ir aplinkiniams. Pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio, širdies ligų ir kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač vaikams.

Kaip apsisaugoti nuo priklausomybės

Geriausias būdas apsisaugoti nuo nikotino priklausomybės – niekada nepradėti rūkyti.
Jei turite vaikų, jūsų pavyzdys yra itin svarbus: tėvai, kurie nerūko arba sėkmingai metė, dažniausiai užaugina nerūkančius vaikus.

Jei šiuo metu rūkote – atminkite, kad mesti niekada nevėlu. Kiekviena diena be cigaretės stiprina jūsų kūną, gerina sveikatą ir didina gyvenimo kokybę.