Nervinė anoreksija – viena populiariausių valgymo sutrikimų ligų

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - dažnai tiesiog vadinama anoreksija - yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai mažas kūno svoris, stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas svorio suvokimas. Žmonės, sergantys anoreksija, labai vertina savo svorio ir formos kontrolę, deda ypatingas pastangomis, kurios paprastai labai trukdo jų gyvenimui.

3/3/20251 min read

Siekiant išvengti svorio augimo, gali būti griežtai ribojamas maisto kiekis, provokuojamas vėmimas, vartojami vidurius laisvinantys ar kiti preparatai. Kai kurie asmenys aktyviai sportuoja, siekdami sudeginti kuo daugiau kalorijų. Net ir drastiškai numetus svorio, baimė priaugti išlieka.

Svarbu suprasti: anoreksija – tai ne tik apie maistą, o dažnai – nesveikas būdas susidoroti su vidiniais emociniais sunkumais.

Simptomai

Fiziniai požymiai:

  • Staigus ar reikšmingas svorio kritimas

  • Labai liekna išvaizda

  • Nuovargis, mieguistumas

  • Dažnas galvos svaigimas ar alpimas

  • Slinkantys, lūžinėjantys plaukai

  • Menstruacijų nebuvimas

  • Sausa, gelsva oda

  • Sumažėjęs širdies ritmas, žemas kraujo spaudimas

  • Rankų ar kojų patinimas

  • Dantų pažeidimai (dažnai dėl sukelto vėmimo)

Elgesio ir emociniai požymiai:

  • Nuolatinis rūpinimasis maistu ar kalorijomis

  • Vengimas valgyti viešumoje

  • Maisto kiekio ribojimas, valgymo ritualai

  • Dažnas svėrimasis ar kūno matavimas

  • Nepagrįstas nepasitenkinimas kūno forma

  • Emocinis šaltumas, dirglumas, socialinis atsitraukimas

  • Miego sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis

Kada kreiptis pagalbos?

Daugelis sergančiųjų iš pradžių nenori pripažinti problemos. Jie dažnai slepia simptomus, o noras likti lieknam nustelbia sveikatos rizikas. Jei įtariate, kad Jūs ar artimas žmogus gali sirgti anoreksija, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Anoreksija gali išsivystyti dėl biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinio:

  • Biologiniai: genetinis polinkis, tam tikri asmenybės bruožai (perfekcionizmas, jautrumas).

  • Psichologiniai: obsesiniai-kompulsiniai bruožai, padidėjęs nerimas, žema savivertė.

  • Aplinkos: visuomenės spaudimas, grožio standartai, socialinė žiniasklaida, bendraamžių įtaka.

Didžiausią riziką patiria paaugliai (ypač merginos), tačiau liga vis dažniau diagnozuojama ir vyrams.

Komplikacijos

Nervinė anoreksija gali paveikti beveik kiekvieną organizmo sistemą:

  • Širdies sutrikimai, įskaitant aritmijas ir širdies nepakankamumą

  • Kaulų retėjimas (osteoporozė), didesnė lūžių rizika

  • Virškinimo problemos, raumenų silpnumas

  • Nevaisingumas, hormonų disbalansas

  • Inkstų veiklos sutrikimai, elektrolitų disbalansas

  • Padidėjusi savižudybės rizika, depresija, nerimo sutrikimai

Ypač sunkiais atvejais anoreksija gali baigtis mirtimi – net jei svorio netekimas dar nėra kraštutinis.

Prevencija ir pagalba

Ankstyvas atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai gali padėti identifikuoti pirmuosius ženklus. Taip pat svarbu:

  • Skatinti sveiką požiūrį į kūną ir maistą, ypač vaikams ir paaugliams

  • Vengti vertinimų apie svorį ar išvaizdą

  • Stiprinti savigarbą, emocinį atsparumą

  • Skatinti atvirą komunikaciją šeimoje ir tarp draugų

Jei kyla įtarimų dėl anoreksijos, svarbu kalbėtis su žmogumi ramiai, be kaltinimų. Raginimas kreiptis į specialistus gali būti pirmas žingsnis sveikimo link.