Nervinė anoreksija – viena populiariausių valgymo sutrikimų ligų
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - dažnai tiesiog vadinama anoreksija - yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai mažas kūno svoris, stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas svorio suvokimas. Žmonės, sergantys anoreksija, labai vertina savo svorio ir formos kontrolę, deda ypatingas pastangomis, kurios paprastai labai trukdo jų gyvenimui.
3/3/20251 min read
Siekiant išvengti svorio augimo, gali būti griežtai ribojamas maisto kiekis, provokuojamas vėmimas, vartojami vidurius laisvinantys ar kiti preparatai. Kai kurie asmenys aktyviai sportuoja, siekdami sudeginti kuo daugiau kalorijų. Net ir drastiškai numetus svorio, baimė priaugti išlieka.
Svarbu suprasti: anoreksija – tai ne tik apie maistą, o dažnai – nesveikas būdas susidoroti su vidiniais emociniais sunkumais.
Simptomai
Fiziniai požymiai:
Staigus ar reikšmingas svorio kritimas
Labai liekna išvaizda
Nuovargis, mieguistumas
Dažnas galvos svaigimas ar alpimas
Slinkantys, lūžinėjantys plaukai
Menstruacijų nebuvimas
Sausa, gelsva oda
Sumažėjęs širdies ritmas, žemas kraujo spaudimas
Rankų ar kojų patinimas
Dantų pažeidimai (dažnai dėl sukelto vėmimo)
Elgesio ir emociniai požymiai:
Nuolatinis rūpinimasis maistu ar kalorijomis
Vengimas valgyti viešumoje
Maisto kiekio ribojimas, valgymo ritualai
Dažnas svėrimasis ar kūno matavimas
Nepagrįstas nepasitenkinimas kūno forma
Emocinis šaltumas, dirglumas, socialinis atsitraukimas
Miego sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis
Kada kreiptis pagalbos?
Daugelis sergančiųjų iš pradžių nenori pripažinti problemos. Jie dažnai slepia simptomus, o noras likti lieknam nustelbia sveikatos rizikas. Jei įtariate, kad Jūs ar artimas žmogus gali sirgti anoreksija, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Anoreksija gali išsivystyti dėl biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinio:
Biologiniai: genetinis polinkis, tam tikri asmenybės bruožai (perfekcionizmas, jautrumas).
Psichologiniai: obsesiniai-kompulsiniai bruožai, padidėjęs nerimas, žema savivertė.
Aplinkos: visuomenės spaudimas, grožio standartai, socialinė žiniasklaida, bendraamžių įtaka.
Didžiausią riziką patiria paaugliai (ypač merginos), tačiau liga vis dažniau diagnozuojama ir vyrams.
Komplikacijos
Nervinė anoreksija gali paveikti beveik kiekvieną organizmo sistemą:
Širdies sutrikimai, įskaitant aritmijas ir širdies nepakankamumą
Kaulų retėjimas (osteoporozė), didesnė lūžių rizika
Virškinimo problemos, raumenų silpnumas
Nevaisingumas, hormonų disbalansas
Inkstų veiklos sutrikimai, elektrolitų disbalansas
Padidėjusi savižudybės rizika, depresija, nerimo sutrikimai
Ypač sunkiais atvejais anoreksija gali baigtis mirtimi – net jei svorio netekimas dar nėra kraštutinis.
Prevencija ir pagalba
Ankstyvas atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai gali padėti identifikuoti pirmuosius ženklus. Taip pat svarbu:
Skatinti sveiką požiūrį į kūną ir maistą, ypač vaikams ir paaugliams
Vengti vertinimų apie svorį ar išvaizdą
Stiprinti savigarbą, emocinį atsparumą
Skatinti atvirą komunikaciją šeimoje ir tarp draugų
Jei kyla įtarimų dėl anoreksijos, svarbu kalbėtis su žmogumi ramiai, be kaltinimų. Raginimas kreiptis į specialistus gali būti pirmas žingsnis sveikimo link.

