Menopauzė: simptomai, priežastys ir kaip palengvinti šį gyvenimo etapą

Menopauzė – natūralus biologinis procesas, žymintis moters vaisingo laikotarpio pabaigą. Šiuo laikotarpiu kiaušidės palaipsniui nustoja gaminti kiaušinėlius, mažėja estrogeno ir progesterono kiekis, o menstruacijos galiausiai visiškai nutrūksta.

Nors menopauzė yra natūrali organizmo raidos dalis, daugeliui moterų ji sukelia įvairius fizinius ir emocinius simptomus, kurie gali paveikti gyvenimo kokybę.

Kas yra menopauzė?

Menopauzė diagnozuojama tada, kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitų medicininių priežasčių, galinčių tai paaiškinti.

Prieš menopauzę dažniausiai prasideda pereinamasis laikotarpis – perimenopauzė. Jo metu hormonų lygis organizme svyruoja, todėl atsiranda pirmieji menopauzės simptomai.

Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Kada prasideda menopauzė?

Dažniausiai menopauzė prasideda tarp 45 ir 55 gyvenimo metų. Vidutinis menopauzės
amžius Europoje yra apie 51 metus.

Menopauzė gali būti:

Natūrali menopauzė

Atsiranda dėl su amžiumi susijusio kiaušidžių funkcijos silpnėjimo.

Ankstyva menopauzė

Diagnozuojama, kai menopauzė prasideda iki 45 metų.

Priešlaikinė menopauzė

Pasireiškia iki 40 metų amžiaus ir gali būti susijusi su genetiniais, autoimuniniais ar kitais sveikatos sutrikimais.

Pirmieji menopauzės simptomai

Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia dar perimenopauzės laikotarpiu.

Dažniausi ankstyvieji menopauzės simptomai:

• Nereguliarios mėnesinės;

• Karščio pylimai;

• Naktinis prakaitavimas;

• Miego sutrikimai;

• Nuotaikų kaita;

• Dirglumas;

• Nerimas;

• Sumažėjusi energija;

• Sunkesnis susikaupimas.

Simptomų intensyvumas gali labai skirtis – vienos moterys jaučia tik lengvus pokyčius, o kitoms jie gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.

Dažniausi menopauzės simptomai

Karščio pylimai ir naktinis prakaitavimas

Karščio pylimai yra vienas dažniausių menopauzės simptomų. Staigus šilumos pojūtis dažniausiai prasideda veido, kaklo ar krūtinės srityje ir gali būti lydimas prakaitavimo bei širdies plakimo.

Naktį šie simptomai dažnai pasireiškia kaip naktinis prakaitavimas ir trikdo miego kokybę.

Miego problemos

Daugelis moterų skundžiasi:

• Sunkumais užmigti;

• Dažnais prabudimais;

• Ankstyvu pabudimu ryte;

• Nuolatiniu nuovargiu.

Miego sutrikimai gali dar labiau sustiprinti kitus menopauzės simptomus.

Nuotaikų svyravimai

Hormonų pokyčiai gali paveikti emocinę savijautą.

Dažnai pasitaiko:

• Dirglumas;

• Nerimas;

• Liūdesys;

• Motyvacijos stoka;

• Padidėjęs jautrumas stresui.

Makšties sausumas

Mažėjant estrogenų kiekiui, makšties audiniai tampa plonesni ir mažiau drėgni.

Tai gali sukelti:

• Diskomfortą;

• Niežėjimą;

• Skausmą lytinių santykių metu;

• Dažnesnes šlapimo takų infekcijas.

Svorio augimas

Menopauzės metu sulėtėja medžiagų apykaita, todėl daugelis moterų pastebi svorio didėjimą, ypač pilvo srityje.

Odos ir plaukų pokyčiai

Dažni simptomai:

• Odos sausumas;

• Mažėjantis odos elastingumas;

• Plaukų slinkimas;

• Plonėjantys plaukai.

Kas sukelia menopauzę?

Natūralūs hormoniniai pokyčiai

Pagrindinė menopauzės priežastis – natūralus estrogeno ir progesterono gamybos mažėjimas.

Kai hormonų kiekis tampa nepakankamas reguliariai ovuliacijai, menstruacijos tampa nereguliarios ir galiausiai nutrūksta.

Chirurginis kiaušidžių pašalinimas

Pašalinus abi kiaušides menopauzė prasideda iš karto, nepriklausomai nuo moters amžiaus.

Chemoterapija ir spindulinė terapija

Kai kurie onkologinių ligų gydymo metodai gali laikinai arba visam laikui sutrikdyti kiaušidžių veiklą.

Pirminis kiaušidžių nepakankamumas

Tai reta būklė, kai kiaušidžių funkcija sutrinka iki 40 metų amžiaus.

Kokie tyrimai padeda nustatyti menopauzę?

Dažniausiai menopauzė nustatoma pagal simptomus ir menstruacijų istoriją.

Tam tikrais atvejais gydytojas gali paskirti:

• FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) tyrimą;

• Estradiolio tyrimą;

• Skydliaukės hormonų tyrimus;

• Vitamino D ir kitus bendros sveikatos tyrimus.

Menopauzės komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Osteoporozė

Sumažėjęs estrogenų kiekis spartina kaulų masės mažėjimą.

Dėl to didėja rizika patirti:

• Stuburo lūžius;

• Klubų lūžius;

• Riešo kaulų lūžius.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Po menopauzės padidėja:

• Aukšto kraujospūdžio rizika;

• Cholesterolio pokyčių tikimybė;

• Širdies ligų rizika.

Šlapimo nelaikymas

Silpnėjant dubens dugno audiniams gali dažniau pasireikšti šlapimo nelaikymas ar šlapimo takų infekcijos.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Reguliarus fizinis aktyvumas

Mankšta padeda:

• Palaikyti normalų svorį;

• Stiprinti kaulus;

• Gerinti nuotaiką;

• Mažinti stresą.

Sveika mityba

Rekomenduojama:

• Vartoti daugiau kalcio;

• Užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį;

• Valgyti daugiau daržovių ir baltymų;

• Riboti cukrų ir itin perdirbtus produktus.

Kokybiškas miegas

Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo ir vengti ekranų prieš miegą.

Hormonų terapija

Pakaitinė hormonų terapija (PHT) gali efektyviai sumažinti:

• Karščio pylimus;

• Naktinį prakaitavimą;

• Makšties sausumą.

Tačiau šis gydymas tinka ne visoms moterims, todėl būtina individuali gydytojo konsultacija.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko trunka menopauzė?

Pati menopauzė yra momentas, kai 12 mėnesių nebūna menstruacijų. Tačiau simptomai gali tęstis nuo kelių metų iki daugiau nei dešimtmečio.

Ar galima pastoti perimenopauzės metu?

Taip. Kol menstruacijos visiškai nenutrūko, nėštumas vis dar įmanomas.

Ar visos moterys patiria karščio pylimus?

Ne. Nors tai vienas dažniausių simptomų, kai kurios moterys jų visai nejaučia.

Apibendrinimas

Menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, kurį patiria kiekviena moteris. Nors hormoniniai pokyčiai gali sukelti įvairių simptomų – nuo karščio pylimų iki miego sutrikimų ar nuotaikų svyravimų – tinkama priežiūra, sveika gyvensena ir gydytojo rekomendacijos gali padėti išlaikyti gerą savijautą. Kuo geriau suprasite savo organizmo pokyčius, tuo lengviau prisitaikysite prie šio naujo gyvenimo etapo.