Menopauzė – simptomai ir priežastys

Menopauzė – tai natūralus moters gyvenimo etapas, kai nustoja mėnesinės, o kiaušidės nebegamina kiaušinėlių. Šis pokytis žymi vaisingo gyvenimo pabaigą ir atsiranda dėl natūralaus moteriškų hormonų – estrogeno ir progesterono – sumažėjimo.

Kada prasideda menopauzė?

Menopauzė dažniausiai įvyksta 40–58 metų amžiaus, o vidurkis – apie 51 metus. Ji diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna mėnesinių.

Pereinamuoju laikotarpiu – vadinama perimenopauze – hormonų svyravimai sukelia įvairius fizinius ir emocinius simptomus. Ši fazė gali trukti nuo kelerių metų iki menopauzės pradžios.

Dažniausi menopauzės simptomai

Simptomų intensyvumas ir trukmė kiekvienai moteriai skiriasi. Dažniausi pasireiškiantys pokyčiai:

• Nereguliarūs mėnesinių ciklai;

• Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas;

• Miego sutrikimai;

• Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nerimas;

• Makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu;

• Sumažėjęs lytinis potraukis (libido);

• Nuovargis, energijos trūkumas;

• Svorio padidėjimas ir lėtesnė medžiagų apykaita;

• Plaukų slinkimas, odos sausumas;

• Šlapimo takų simptomai (dažnesnis noras šlapintis, šlapimo nelaikymas).

Svarbu: net jei mėnesinių ciklai tapo nereguliarūs, nėštumas vis dar įmanomas perimenopauzės metu.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei simptomai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui;

• Jei atsiranda kraujavimas po menopauzės;

• Jei norite aptarti hormonų terapijos galimybes;

• Jei pastebite kaulų skausmus, nuotaikų sutrikimus ar širdies permušimus;

• Profilaktiškai – atliekant mamografiją, kaulų tankio tyrimus, skydliaukės testus ir kt.

Menopauzės priežastys

• Natūralus hormonų mažėjimas: moters organizmas ima gaminti vis mažiau estrogeno ir progesterono, todėl ovuliacija sustoja.

• Chirurginis kiaušidžių pašalinimas (histerektomija): sukelia staigią menopauzę.

• Chemoterapija ar spindulinė terapija: gali laikinai arba visam laikui sustabdyti kiaušidžių funkciją.

• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas: retas reiškinys, kai menopauzė įvyksta iki 40 metų dėl genetinių ar autoimuninių priežasčių.

Kraujo tyrimai menopauzės nustatymui

Gydytojas gali atlikti tyrimus norėdamas įsitikinti, kad simptomus sukelia būtent menopauzė, o ne kita sveikatos būklė:

• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – padidėja menopauzės metu;

• Estradiolis – rodo estrogenų kiekį;

• Skydliaukės hormonai – kartais skydliaukės sutrikimai imituoja menopauzės simptomus.

Galimos menopauzės komplikacijos

Menopauzė susijusi ne tik su nemaloniais simptomais, bet ir su padidėjusia tam tikrų ligų rizika:

• Širdies ir kraujagyslių ligos

• Estrogenas padeda apsaugoti širdį. Po menopauzės rizika susirgti širdies ligomis išauga.

• Osteoporozė

• Kaulų tankis mažėja, todėl padidėja lūžių rizika – ypač klubų, stuburo ir riešų.

• Šlapimo nelaikymas

• Audiniai tampa mažiau elastingi, dėl to gali padidėti šlapimo nelaikymo ar infekcijų rizika.

• Seksualinės funkcijos pokyčiai

• Makšties sausumas, jautrumo sumažėjimas ir skausmingi lytiniai santykiai – dažni, bet gydomi požymiai.

• Svorio augimas

Sumažėjusi medžiagų apykaita reiškia, kad moterims dažnai reikia aktyviau sportuoti ir koreguoti mitybą, kad išlaikytų svorį.

Ką galite padaryti?

🟢 Fizinis aktyvumas – reguliari mankšta padeda širdžiai, kaulams ir nuotaikai.
🟢 Sveika mityba – gausu kalcio, vitamino D, mažiau cukraus ir sočiųjų riebalų.
🟢 Miegas ir streso valdymas – svarbu reguliuoti miego režimą, išmokti atsipalaiduoti.
🟢 Pasitarkite dėl gydymo – pakaitinė hormonų terapija (PHT) gali būti veiksminga, bet ne kiekvienai tinka. Yra ir nehormoninių alternatyvų.

Išvada

Menopauzė – tai natūrali, tačiau ne visada lengva moters gyvenimo dalis. Su tinkama pagalba, sveika gyvensena ir individualizuotu požiūriu, ją galima įveikti švelniau ir oriai. Nedvejokite kreiptis į specialistą – jūsų sveikata to verta.