Menopauzė – ką svarbu žinoti apie simptomus, priežastis ir savijautą
Menopauzė – tai natūralus moters gyvenimo etapas, žymintis vaisingo laikotarpio pabaigą. Ji įvyksta, kai kiaušidės nustoja gaminti kiaušinėlius, o mėnesinės sustoja. Menopauzė diagnozuojama tada, kai 12 mėnesių iš eilės nebuvo menstruacijų. Daugumai moterų ji prasideda 45–55 metų amžiaus, vidutiniškai – apie 51-uosius metus
10/28/20253 min read
Nors tai visiškai natūralus procesas, hormonų pokyčiai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Suprasdamos, kas vyksta jūsų kūne, galėsite lengviau prisitaikyti prie šio pokyčių laikotarpio.
Pirmieji požymiai ir simptomai
Menopauzė paprastai neįvyksta staiga – ją dažnai lydi perėjimo etapas, vadinamas perimenopauze, kuris gali trukti kelerius metus. Šiuo metu kinta menstruacijų reguliarumas, o kartu gali pasireikšti ir kiti simptomai:
Nereguliarūs arba praleisti menstruacijų ciklai
Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas
Šaltkrėtis
Makšties sausumas ar diskomfortas lytinių santykių metu
Miego sutrikimai, nemiga
Nuotaikų svyravimai, dirglumas ar nerimas
Svorio padidėjimas ir sulėtėjusi medžiagų apykaita
Odos ir plaukų sausumas
Krūtų jautrumo ar pilnumo sumažėjimas
Simptomai kiekvienai moteriai gali būti skirtingi – kai kurios juos išgyvena lengvai,
o kitoms jie tampa reikšmingu kasdienybės iššūkiu.
💡 Svarbu žinoti: net ir esant nereguliarioms mėnesinėms, perimenopauzės metu
nėštumas vis dar galimas. Jei abejojate, ar praleistas ciklas reiškia menopauzę, verta
atlikti nėštumo testą arba pasitarti su gydytoju.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Reguliarūs vizitai pas gydytoją yra svarbūs tiek menopauzės metu, tiek po jos. Jie padeda stebėti sveikatą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Profilaktinė sveikatos priežiūra gali apimti:
Mamografiją, kolonoskopiją, kaulų tankio tyrimus;
Skydliaukės, cholesterolio, cukraus ar trigliceridų patikrinimą;
Ginekologinę ir krūtų apžiūrą.
Jei po menopauzės pastebite kraujavimą iš makšties, būtinai pasitarkite su gydytoju – tai nėra normalus reiškinys.
Kodėl įvyksta menopauzė
Menopauzė gali būti natūrali arba sukelta tam tikrų medicininių priežasčių:
Natūralus hormonų kiekio mažėjimas.
Su amžiumi mažėja estrogeno ir progesterono gamyba, todėl menstruacijos tampa nereguliarios, kol galiausiai visai sustoja.Chirurginis kiaušidžių pašalinimas (ooforektomija).
Jei pašalinamos abi kiaušidės, menopauzė įvyksta iškart – simptomai gali būti intensyvesni dėl staigaus hormonų pokyčio.Chemoterapija ar spindulinė terapija.
Kai kurios vėžio gydymo formos gali sukelti laikiną arba nuolatinę menopauzę.Pirminis kiaušidžių nepakankamumas.
Maždaug 1 % moterų menopauzė pasireiškia iki 40 metų. Tai gali lemti genetiniai, autoimuniniai ar nežinomi veiksniai. Tokiais atvejais dažnai taikoma hormonų terapija iki natūralaus menopauzės amžiaus, siekiant apsaugoti širdį, kaulus ir smegenis.
Galimos komplikacijos
Po menopauzės organizme sumažėja estrogeno kiekis, todėl gali padidėti tam tikrų ligų rizika:
Širdies ir kraujagyslių ligos. Mažėjant estrogeno kiekiui, auga širdies ligų rizika. Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir rūkymo vengimas padeda ją sumažinti.
Osteoporozė. Silpstant kaulams, didėja lūžių tikimybė. Padeda kalcio ir vitamino D turinti mityba, svorinės treniruotės ir (kai tinka) hormonų terapija.
Šlapimo nelaikymas. Dėl audinių elastingumo sumažėjimo gali pasireikšti šlapimo nelaikymas. Kegelio pratimai ir vietinis estrogenas gali būti naudingi.
Seksualinės funkcijos pokyčiai. Makšties sausumas ar diskomfortas gali paveikti intymų gyvenimą. Drėkikliai, tepalai ir vietinis estrogenas gali gerokai pagerinti savijautą.
Svorio pokyčiai. Lėtėjant medžiagų apykaitai, svorį išlaikyti tampa sunkiau. Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas – pagrindiniai sąjungininkai.
Kaip palengvinti menopauzės simptomus
Menopauzės simptomai gali būti valdomi įvairiais būdais. Kiekvienai moteriai tinka skirtingi sprendimai, todėl svarbu pasitarti su gydytoju.
Hormonų terapija (HT): veiksmingai mažina karščio bangas ir makšties sausumą, tačiau turi būti taikoma individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę.
Alternatyvūs būdai: reguliari fizinė veikla, meditacija, miego higiena, pakankamas skysčių vartojimas, raminančios žolelės (pvz., juodasis šeivamedis, raudonasis dobilas).
Mityba: įtraukite kalcio ir vitamino D šaltinius (pieno produktai, žalialapės daržovės, žuvis), valgykite daugiau augalinės kilmės baltymų ir produktų su fitoestrogenais (sojos, linų sėmenys).
Emocinė sveikata: skirkite laiko poilsiui, pokalbiams, savęs priežiūrai – menopauzė gali būti puiki proga pasirūpinti savimi naujai.
Apibendrinimas
Menopauzė – tai ne liga, o natūralus gyvenimo etapas. Tačiau ji gali kelti iššūkių tiek kūnui, tiek emocijoms. Šiandien yra daugybė būdų, kaip palengvinti simptomus ir išlaikyti gerą savijautą. Svarbiausia – nebijoti kreiptis į gydytoją, kalbėti apie savo patirtį ir ieškoti sprendimų, kurie tinka būtent jums.
Menopauzė gali būti ne pabaiga, o nauja pradžia – metas rūpintis savimi, priimti pokyčius ir gyventi su lengvumu bei pasitikėjimu.




