Migrena – tai daugiau nei paprastas galvos skausmas. Tai neurologinė liga, galinti stipriai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, darbą, miegą ir kasdienę veiklą. Nepaisant to, apie migreną vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje. Ja serga milijonai žmonių, o moterims migrena diagnozuojama maždaug du kartus dažniau nei vyrams.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius mitus apie migreną ir paaiškinsime, ką apie šią ligą sako šiuolaikinė medicina.

Kas yra migrena?

Migrena – tai neurologinis sutrikimas, sukeliantis pasikartojančius galvos skausmo priepuolius ir kitus simptomus.

Migrenos metu gali pasireikšti:

• stiprus pulsuojantis galvos skausmas;

• pykinimas;

• jautrumas šviesai;

• jautrumas garsui;

• regėjimo sutrikimai;

• nuovargis;

• aura;

• koncentracijos sutrikimai.

Dažniausiai migrenos skausmas jaučiamas vienoje galvos pusėje, tačiau gali plisti ir į kitas sritis.

Dažniausi migrenos simptomai

Pagrindiniai migrenos požymiai:

• stiprus arba pulsuojantis galvos skausmas;

• pykinimas ir vėmimas;

• jautrumas šviesai;

• jautrumas garsui;

• regėjimo pokyčiai;

• mirgėjimas akyse;

• silpnumas;

• dirglumas;

• sunkumas susikaupti.

Kai kurie žmonės prieš migrenos priepuolį jaučia aurą – trumpalaikius neurologinius simptomus.

1 mitas: migrena nėra rimta liga

Tai netiesa.

Migrena gali būti labai sekinanti ir kai kuriais atvejais sukelti laikiną nedarbingumą ar stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą.

Kai kurios retos migrenos formos gali sukelti:

• laikino paralyžiaus simptomus;

• kalbos sutrikimus;

• regėjimo praradimą;

• insultą primenančius požymius.

2 mitas: migrena yra tiesiog galvos skausmas

Migrena – daug daugiau nei skausmas.

Be galvos skausmo žmonės gali patirti:

• pykinimą;

• jutimų sutrikimus;

• emocinius pokyčius;

• aurą;

• regėjimo sutrikimus;

• galvos svaigimą;

• nuovargį.

Migrena veikia ne tik galvą, bet ir visą nervų sistemą.

3 mitas: kofeinas visada sukelia migreną

Kofeino poveikis migrenai yra individualus.

Kai kuriems žmonėms kofeinas gali:

• sumažinti skausmą;

• sustiprinti vaistų poveikį.

Tačiau:

• per didelis kofeino kiekis;

• staigus kofeino nutraukimas;

• nereguliarus vartojimas

gali išprovokuoti migrenos priepuolį.

4 mitas: vaistai nuo skausmo išgydo migreną

Šiuo metu migrenos visiškai išgydyti negalima.

Tačiau vaistai gali:

• sumažinti simptomus;

• sutrumpinti priepuolio trukmę;

• sumažinti migrenos dažnį.

Migrenos gydymas dažnai apima:

• nuskausminamuosius;

• triptanus;

• profilaktinius vaistus;

• gyvenimo būdo korekciją.

5 mitas: nuo migrenos nėra veiksmingų vaistų

Tai klaidinga nuomonė.

Šiuolaikinė medicina siūlo daug gydymo galimybių:

• ibuprofeną;

• paracetamolį;

• triptanus;

• CGRP inhibitorius;

• gepantus;

• profilaktinius vaistus.

Kai kuriems pacientams padeda ir neuromoduliacijos terapija.

6 mitas: migrenos diagnozei būtinas smegenų tyrimas

Dažniausiai migrena diagnozuojama pagal:

• simptomus;

• priepuolių pobūdį;

• ligos istoriją.

Smegenų MRT ar KT tyrimai reikalingi tik tada, kai:

• simptomai neįprasti;

• įtariamos kitos neurologinės ligos;

• pasireiškia nauji ar pavojingi simptomai.

7 mitas: nėštumo metu negalima gydyti migrenos

Kai kurie vaistai nėštumo metu gali būti vartojami gydytojo priežiūroje.

Tam tikrais atvejais gali būti naudojami:

• paracetamolis;

• kai kurie triptanai;

• nefarmakologinės priemonės.

Tačiau kai kurie migrenos vaistai nėštumo metu nerekomenduojami.

8 mitas: speciali dieta visiškai apsaugo nuo migrenos

Maistas gali būti vienas iš migrenos trigerių, tačiau dieta nėra vienintelė priežastis.

Migreną taip pat gali sukelti:

• stresas;

• hormonų pokyčiai;

• miego trūkumas;

• dehidratacija;

• nuovargis;

• ryški šviesa.

Subalansuota mityba gali padėti sumažinti priepuolių dažnį, tačiau negarantuoja visiškos apsaugos.

9 mitas: papildai išgydo migreną

Papildai migrenos neišgydo, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti naudingi.

Dažniausiai naudojami:

• magnis;

• vitaminas B2;

• vitaminas D;

• kofermentas Q10.

Poveikis priklauso nuo individualios organizmo reakcijos.

10 mitas: migrena be auros neegzistuoja

Iš tiesų dauguma migrena sergančių žmonių auros nejaučia.

Aura pasireiškia tik daliai pacientų.

Migrena be auros yra dažniausia forma.

11 mitas: migrenos tyrimai nebevyksta

Migrenos tyrimai vyksta aktyviai visame pasaulyje.

Pastaraisiais metais atsirado:

• naujos kartos vaistai;

• CGRP blokatoriai;

• neuromoduliacijos prietaisai;

• pažangesni gydymo metodai.

Mokslininkai nuolat tiria:

• migrenos priežastis;

• genetiką;

• naujus gydymo būdus.

Kaip valdyti migreną?

Migrenos kontrolė dažnai reikalauja kelių priemonių derinio.

Gali padėti:

• reguliarus miegas;

• pakankamas vandens vartojimas;

• streso kontrolė;

• fizinis aktyvumas;

• migrenos trigerių vengimas;

• gydytojo paskirtas gydymas.

Kai kuriems žmonėms naudinga vesti migrenos dienoraštį ir stebėti priepuolius provokuojančius veiksnius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• galvos skausmai dažnėja;

• simptomai stiprėja;

• atsiranda neurologinių simptomų;

• įprasti vaistai nebepadeda;

• migrena trukdo kasdieniam gyvenimui.

Apibendrinimas

Migrena – tai rimta neurologinė liga, o ne paprastas galvos skausmas. Nors visiškai išgydyti migrenos šiuo metu negalima, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos į specialistus.