Cholesterolis dažnai laikomas vienu didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkų. Tačiau apie cholesterolį vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Vieni mano, kad cholesterolis visada yra blogis, kiti – kad liekniems žmonėms jis nepavojingas.

Iš tiesų cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina normaliam organizmo funkcionavimui. Problemos prasideda tuomet, kai jo kiekis kraujyje tampa per didelis.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius mitus apie cholesterolį ir paaiškinsime, ką apie jį sako medicina.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – tai riebi medžiaga, randama visose organizmo ląstelėse. Jis reikalingas:

• ląstelių membranų formavimui;

• hormonų gamybai;

• vitamino D sintezei;

• tulžies rūgščių gamybai.

Didžiąją dalį cholesterolio pagamina kepenys, o likusi dalis gaunama su maistu.

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis kraujyje keliauja kartu su lipoproteinais.

MTL cholesterolis („blogasis“)

MTL (mažo tankio lipoproteinai) gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles.

Padidėjęs MTL cholesterolis didina:

• širdies infarkto riziką;

• insulto tikimybę;

• kraujagyslių ligų pavojų.

DTL cholesterolis („gerasis“)

DTL (didelio tankio lipoproteinai) padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš organizmo.

Didesnis DTL kiekis dažniausiai laikomas apsauginiu veiksniu.

Kodėl aukštas cholesterolis pavojingas?

Per didelis cholesterolio kiekis gali:

• siaurinti arterijas;

• trikdyti kraujotaką;

• sukelti aterosklerozę;

• didinti širdies ligų riziką.

Pavojingiausia tai, kad padidėjęs cholesterolis dažnai nesukelia jokių simptomų.

1 mitas: visas cholesterolis yra blogas

Tai netiesa.

Cholesterolis yra būtinas organizmui. Be jo žmogaus kūnas negalėtų normaliai funkcionuoti.

Problema atsiranda tada, kai:

• padidėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis;

• sutrinka lipidų pusiausvyra.

2 mitas: liekni žmonės neturi aukšto cholesterolio

Net ir liekni žmonės gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį.

Didelę įtaką daro:

• genetika;

• paveldimumas;

• gyvenimo būdas;

• fizinis aktyvumas;

• mityba.

Kai kurie žmonės serga šeimine hipercholesterolemija – genetine liga, dėl kurios cholesterolis būna labai aukštas net jaunystėje.

3 mitas: aukštas cholesterolis sukelia aiškius simptomus

Dažniausiai aukštas cholesterolis simptomų nesukelia.

Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors kraujagyslėse jau vyksta aterosklerozės procesai.

Todėl labai svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus.

4 mitas: cholesterolis kraujyje priklauso tik nuo maisto

Ne visai tiesa.

Cholesterolio kiekį veikia:

• genetika;

• fizinis aktyvumas;

• kūno svoris;

• rūkymas;

• hormonai;

• kepenų veikla;

• mityba.

Didžiausią neigiamą poveikį dažnai turi:

• sotieji riebalai;

• transriebalai;

• itin perdirbtas maistas.

5 mitas: visiems žmonėms tinka tos pačios cholesterolio normos

Cholesterolio tikslai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės.

Svarbu įvertinti:

• amžių;

• kraujospūdį;

• diabetą;

• širdies ligų riziką;

• rūkymą;

• paveldimumą.

Žmonėms, turintiems didelę širdies ligų riziką, rekomenduojamos griežtesnės cholesterolio ribos.

6 mitas: cholesterolis aktualus tik vyrams

Širdies ir kraujagyslių ligos pavojingos tiek vyrams, tiek moterims.

Po menopauzės moterų rizika didėja, nes mažėja estrogenų apsauginis poveikis kraujagyslėms.

Todėl cholesterolio tyrimai svarbūs abiem lytims.

7 mitas: jei cholesterolis paveldėtas, nieko pakeisti negalima

Net ir esant genetiniam polinkiui galima sumažinti riziką.

Padėti gali:

• sveika mityba;

• fizinis aktyvumas;

• svorio kontrolė;

• rūkymo atsisakymas;

• vaistai cholesterolio mažinimui.

Dažniausiai naudojami vaistai yra statinai.

8 mitas: vartojant statinus galima valgyti bet ką

Vaistai nepakeičia sveikos gyvensenos.

Net vartojant cholesterolį mažinančius vaistus svarbu:

• riboti sočiuosius riebalus;

• vengti perdirbto maisto;

• palaikyti fizinį aktyvumą;

• kontroliuoti kūno svorį.

9 mitas: jauniems žmonėms cholesterolio tikrinti nereikia

Padidėjęs cholesterolis gali būti nustatomas ir jauniems žmonėms.

Ankstyvi tyrimai ypač svarbūs, jei:

• šeimoje buvo ankstyvų infarktų;

• nustatytas genetinis polinkis;

• yra antsvorio ar diabeto rizika.

Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?

Padėti gali:

• daugiau daržovių ir skaidulų;

• mažiau sočiųjų riebalų;

• reguliari fizinė veikla;

• svorio mažinimas;

• rūkymo atsisakymas;

• mažesnis alkoholio vartojimas;

• kokybiškas miegas;

• streso kontrolė.

Kokius produktus verta riboti?

Didesnį cholesterolio kiekį gali skatinti:

• riebi raudona mėsa;

• perdirbti mėsos gaminiai;

• greitas maistas;

• transriebalai;

• itin saldūs ir perdirbti produktai.

Kada reikia tikrintis cholesterolį?

Profilaktiniai tyrimai rekomenduojami reguliariai, ypač jei:

• turite aukštą kraujospūdį;

• sergate diabetu;

• rūkote;

• turite antsvorio;

• šeimoje buvo širdies ligų.

Kraujo tyrimas padeda anksti pastebėti riziką ir išvengti komplikacijų.

Apibendrinimas

Cholesterolis nėra organizmo priešas – tai būtina medžiaga, reikalinga normaliai organizmo veiklai. Tačiau padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių ligas.

Svarbiausia – reguliariai tikrintis sveikatą, laikytis sveikos gyvensenos ir nepasikliauti mitais apie cholesterolį.