Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimas – tai organizmo nesugebėjimas tinkamai suvirškinti tam tikrų maisto produktų ar jų sudėtinių dalių. Skirtingai nuo maisto alergijos, kurią sukelia imuninė sistema, netoleravimas dažniausiai kyla dėl fermentų trūkumo ar padidėjusio jautrumo cheminėms medžiagoms maiste.

Skirtumas tarp alergijos ir netoleravimo

• Maisto alergija – imuninės sistemos atsakas, dažnai pavojingas gyvybei. Simptomai atsiranda greitai – per minutes ar valandą nuo kontakto su alergenu.

• Maisto netoleravimas – neimuninė reakcija, dažniausiai susijusi su virškinimu. Simptomai gali pasirodyti po kelių valandų ar net dienų.

Pavyzdžiui: žmogus, netoleruojantis laktozės, nepatiria imuninės reakcijos, tačiau gali jausti pūtimą, spazmus ar viduriavimą po pieno produktų vartojimo.

Pagrindiniai faktai apie maisto netoleravimą

• Simptomai dažnai pasireiškia po kelių valandų ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

• Dažniausi požymiai: pilvo pūtimas, spazmai, migrena, nuovargis, odos bėrimai, pykinimas.

• Nedideli maisto kiekiai dažniausiai nesukelia ryškios reakcijos – skirtingai nei alergijos atveju.

• Neretai simptomai būna neaiškūs ir gali būti painiojami su kitomis virškinimo ar lėtinėmis ligomis.

Simptomai gali būti įvairūs:

• Virškinimo sutrikimai: pilvo skausmas, dujos, viduriavimas

• Odos reakcijos: bėrimai, niežėjimas

• Kvėpavimo simptomai: kosulys, nosies užgulimas

• Neurologiniai simptomai: migrena, nuovargis, nerimas

Dažniausios priežastys

1. Fermentų trūkumas

Fermentai – tai baltymai, padedantys skaidyti maistines medžiagas. Kai kurių fermentų trūkumas gali sukelti netoleravimą:

• Laktozės netoleravimas – trūksta laktazės fermento, todėl nepavyksta suvirškinti pieno cukraus (laktozės).

• Fruktozės netoleravimas – dažnas vaikams, sukelia pilvo skausmus ir viduriavimą.

• Beveik kiekvienam maisto tipui virškinti reikalingas atitinkamas fermentas.

2. Cheminės medžiagos maiste

Kai kurie žmonės jautriau reaguoja į natūralias ar pridėtines chemines medžiagas maiste:

• Aminai (pvz., sūriuose)

• Kofeinas (kavoje, arbatoje, šokolade)

• Histaminas – gali sukelti reakcijas panašias į alergiją

3. Natūralūs toksinai maiste

Pavyzdžiui, nepakankamai virtos pupelės gali turėti aflatoksinų, sukeliančių pykinimą ir viduriavimą.

4. Histaminas maisto produktuose

Netinkamai laikoma žuvis, fermentuoti ar konservuoti produktai gali turėti didesnį histamino kiekį. Tai gali sukelti odos bėrimą, vėmimą, spazmus, o kartais – reakcijas panašias į anafilaksiją.

5. Salicilatų jautrumas

Salicilatai – tai natūralūs augalų junginiai, randami daugelyje vaisių, daržovių, prieskonių, arbatų ir priedų. Nors dauguma žmonių juos toleruoja, jautriems asmenims gali sukelti virškinimo ar kvėpavimo sutrikimų.

Dažniausiai netoleruojami maisto produktai ir junginiai

• Laktozė (pieno produktai)

• Glitimas (kviečiai, rugiai, miežiai)

• Fruktozė (vaisiai, sultys)

• Histaminas (vynas, fermentuoti produktai)

• Kofeinas

• Salicilatai

• Maisto priedai:

  • Nitratai (perdirbta mėsa)

  • MSG (skonio stipriklis)

  • Sulfitai (vynas, džiovinti vaisiai)

  • Dirbtiniai saldikliai, dažikliai, kvapiosios medžiagos

Diagnostika

Tikslių laboratorinių testų maisto netoleravimui dažniausiai nėra (išskyrus laktozės netoleravimą ir celiakiją).

Dažniausiai naudojami metodai:

• Pašalinimo dieta: įtariami maisto produktai pašalinami iš raciono 2–6 savaitėms, vėliau palaipsniui grąžinami, stebint simptomus.

• Dienoraštis: pacientas registruoja, ką valgė, kokie simptomai atsirado, kada ir kokiu intensyvumu.

• Kraujo tyrimai (IgE) ar odos dūrio testai – padeda atskirti alergiją nuo netoleravimo, tačiau netoleravimui jie nėra patikimi.

Ką daryti nustačius netoleravimą?

• Vengti probleminių produktų arba juos riboti

• Naudoti fermentinius papildus, jei įmanoma (pvz., laktazės kapsulės)

• Stebėti simptomus ilgalaikėje perspektyvoje

• Dirbti su dietologu ar gydytoju, kad išvengtumėte maistinių medžiagų trūkumo

Svarbu žinoti

• Ne visi virškinimo sutrikimai yra maisto netoleravimas.

• Savarankiškas produktų atsisakymas gali lemti mitybos disbalansą.

• Celiakija nėra netoleravimas – tai autoimuninė liga, kurią diagnozuoja gydytojas.

Pavyzdys: glitimo netoleravimas

Kai kurie žmonės jaučia simptomus pavartoję glitimo turinčių produktų, tačiau tai nereiškia celiakijos. Tokiu atveju gali būti diagnozuojamas neceliakinis glitimo jautrumas. Prieš atsisakant glitimo, būtina pasitarti su gydytoju, nes grūdiniai produktai yra svarbūs maistinių skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų šaltiniai.

Išvada

Maisto netoleravimas gali būti nemalonus, bet dažnai įveikiamas tinkamai pritaikius mitybą. Tiksli diagnozė, simptomų stebėjimas ir pašalinimo dieta – pagrindiniai įrankiai, padedantys suvaldyti šią būklę.