Liežuvio vėžys – ar tai išgydoma?
Liežuvis – viena jautriausių mūsų kūno dalių. Jis padeda mums kalbėti, valgyti, netgi išreikšti emocijas. Todėl žinia apie liežuvio vėžį daugeliui skamba bauginančiai. Tačiau gera naujiena ta, kad anksti pastebėjus ligą ir pradėjus gydymą, daugelis žmonių visiškai pasveiksta ir vėl gali džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
11/13/20252 min read
Kas yra liežuvio vėžys?
Liežuvio vėžys – tai galvos ir kaklo vėžio rūšis, atsirandanti, kai liežuvio ląstelės ima augti nekontroliuojamai. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje jis atsiranda, gydytojai skiria du pagrindinius tipus:
Priekinės liežuvio dalies vėžys, dar vadinamas burnos vėžiu.
Liežuvio pagrindo vėžys, išsivystantis užpakalinėje, nematomoje liežuvio dalyje.
Dažniausiai nustatoma plokščialąstelinė karcinoma – tai vėžys, kuris prasideda gleivinėje, dengiančioje burnos vidų.
Kiek dažnas šis vėžys?
Liežuvio vėžys laikomas reta liga, tačiau tarp visų galvos ir kaklo vėžių – vienas iš dažniausių. Daugiau serga vyrai, ypač vyresni nei 40 metų.
Vis dėlto kiekvienais metais medikai pabrėžia: vis daugiau atvejų diagnozuojama ir jaunesniems žmonėms, todėl savo burnos sveikata rūpintis verta visiems.
Kokie pirmieji požymiai?
Liežuvio vėžys dažnai prasideda nepastebimai. Tai gali būti vos matoma dėmelė ar nedidelė opa, kuri nepraeina ilgiau nei dvi savaites.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite:
baltas ar raudonas dėmes ant liežuvio;
guzelius ar nelygumus, kurie kraujuoja ar skauda;
skausmą ar deginimo pojūtį burnoje;
sunkumą kramtant ar ryjant;
pakitusius dantų protezų prigludimus ar patinimą kaklo srityje.
Dažnai šiuos pokyčius pirmieji pastebi odontologai per įprastinę apžiūrą – todėl profilaktiniai vizitai yra ypač svarbūs.
Kodėl susergama?
Tiksli priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau žinomi keli pagrindiniai rizikos veiksniai.
Didžiausią įtaką turi:
rūkymas ir alkoholis, ypač kai šie įpročiai derinami;
ŽPV infekcija (žmogaus papilomos virusas);
kramtomas tabakas ir betelio riešutas;
šeiminė vėžio istorija.
Gera žinia ta, kad daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaip nustatomas liežuvio vėžys?
Diagnozė dažniausiai prasideda nuo paprastos apžiūros. Jei gydytojas ar odontologas pastebi įtartiną vietą, atliekama biopsija – mažas audinio mėginys tiriamas mikroskopu.
Vėliau gali būti daromi papildomi tyrimai – KT, MRT ar PET skenavimai, kad būtų aišku, ar liga išplitusi.
Kaip gydomas liežuvio vėžys?
Gydymas priklauso nuo to, kokio dydžio ir kurioje vietoje yra navikas. Dažniausiai taikomi keli būdai:
Operacija, kurios metu pašalinamos vėžio pažeistos vietos.
Spindulinė terapija – padeda sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
Chemoterapija ar imunoterapija, kai reikia stipresnio poveikio arba vėžys išplitęs.
Šiandien gydytojai vis dažniau taiko kombinuotus metodus, o po operacijos pacientams padeda logopedai ir reabilitacijos specialistai, kad būtų atkurta kalba ir rijimo funkcija.
Kokia prognozė?
Nors žodis „vėžys“ skamba bauginančiai, anksti diagnozuotas liežuvio vėžys dažnai visiškai išgydomas.
Statistika rodo:
kai liga dar neišplitusi, išgyvena apie 84 % pacientų,
kai išplinta į artimiausius limfmazgius – apie 70 %,
o išplitus į tolimas kūno vietas – apie 40 %.
Kiekvienas atvejis individualus, todėl geriausia pasikalbėti su gydytoju, kuris paaiškins, ką šie skaičiai reiškia konkrečiai jums.
Kaip sumažinti riziką?
Nors visiškai apsisaugoti nuo liežuvio vėžio neįmanoma, galima ženkliai sumažinti tikimybę susirgti:
Nerūkykite ir venkite perteklinio alkoholio.
Skiepijimasis ŽPV vakcina gali apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų.
Rinkitės subalansuotą mitybą – daug daržovių, vaisių ir grūdų produktų.
Reguliariai lankykitės pas odontologą.
Smulkmenos, tokios kaip gera burnos higiena ar dėmesys savo kūno pokyčiams, gali padėti išvengti rimtų pasekmių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei ant liežuvio ar burnoje pastebite žaizdelių, dėmių ar pakitimų, kurie nepraeina ilgiau nei dvi savaites, nelaukite. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar odontologą – daug lengviau išspręsti problemą, kai ji aptinkama anksti.
Pabaigai
Liežuvio vėžys – liga, kuri gąsdina, bet nebūtinai reiškia blogiausią scenarijų. Kiekvienais metais šimtai žmonių įveikia šią diagnozę, o ankstyvas reagavimas išgelbsti gyvybes.
Rūpinkitės savimi, klausykite savo kūno ir nebijokite kreiptis į gydytojus. Kartais paprastas vizitas pas odontologą gali tapti svarbiausiu žingsniu link sveikatos.


