Krono liga – kas tai?

Krono liga yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, priklausanti uždegiminių žarnyno ligų (UŽL) grupei. Ji sukelia virškinamojo trakto uždegimą, dažniausiai pažeidžiant plonąją žarną ir storąją žarną.

Liga gali pasireikšti bangomis – paūmėjimų ir remisijų laikotarpiais. Tai reiškia, kad simptomai gali stiprėti, o vėliau kuriam laikui visiškai sumažėti.

Kokie yra Krono ligos tipai?

Krono liga gali paveikti skirtingas virškinamojo trakto dalis, todėl skiriami keli jos tipai:

• Ileokolitas – dažniausia forma, pažeidžianti plonąją ir storosios žarnos pradžią

• Ileitas – uždegimas tik plonojoje žarnoje

• Kolitas – pažeidžiama tik storoji žarna

• Viršutinės virškinamojo trakto formos – retesnės, pažeidžiančios skrandį ar dvylikapirštę žarną

• Perianalinė Krono liga – uždegimas aplink išangę, galintis sukelti fistules ar abscesus

Krono ligos paplitimas

Pasaulyje Krono liga serga milijonai žmonių, o sergamumas nuolat didėja, ypač išsivysčiusiose šalyse. Tai nėra reta liga ir diagnozuojama vis jaunesniems pacientams.

Krono ligos simptomai

Simptomai priklauso nuo ligos sunkumo ir pažeistos žarnyno vietos.

Dažniausi požymiai:

• pilvo skausmas ir spazmai

• lėtinis viduriavimas

• svorio kritimas

• apetito stoka

• kraujas išmatose

• nuovargis ir silpnumas

• karščiavimas

Kai kuriais atvejais pasireiškia ir:

• burnos opos

• sąnarių skausmas

• odos ar akių uždegimai

• perianaliniai uždegimai (pūliniai, fistulės)

Galimos komplikacijos

Negydoma ar aktyvi liga gali sukelti:

• žarnyno susiaurėjimą (stenozę)

• fistules

• abscesus

• žarnyno nepraeinamumą

• mitybos nepakankamumą

• anemiją

• padidėjusią storosios žarnos vėžio riziką

Kodėl atsiranda Krono liga?

Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau pagrindinis mechanizmas susijęs su imuninės sistemos sutrikimu – organizmas pradeda pulti savo žarnyno audinius.

Rizikos veiksniai:

• genetinis polinkis

• rūkymas

• amžius (dažniausiai 15–35 m.)

• aplinkos veiksniai

• žarnyno mikrobiotos pokyčiai

Kaip diagnozuojama Krono liga?

Diagnozei nustatyti naudojami keli tyrimai:

• kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai, anemija)

• išmatų tyrimai

• kolonoskopija

• KT arba MRT tyrimai

• kapsulės endoskopija

Krono ligos gydymas

Nors visiškai išgydyti ligos neįmanoma, ją galima kontroliuoti.

Vaistai

• kortikosteroidai (ūmiems paūmėjimams)

• imunomoduliatoriai

• biologinė terapija

• antibiotikai (komplikacijoms)

• simptominiai vaistai

Mityba sergant Krono liga

Mityba yra svarbi simptomų kontrolei:

Rekomenduojama:

• mažos, dažnos porcijos

• pakankamas skysčių kiekis

• lengvai virškinamas maistas

• individualių dirgiklių vengimas

Paūmėjimo metu gali būti taikoma speciali medicininė mityba.

Chirurginis gydymas

Operacija reikalinga, kai atsiranda:

• fistulės

• žarnyno nepraeinamumas

• stiprūs susiaurėjimai

Chirurgija pašalina pažeistą žarnyno dalį, bet ligos priežasties nepanaikina.

Gyvenimas su Krono liga

Dauguma pacientų gali gyventi pilnavertį gyvenimą.

Svarbiausia:

• laikytis gydymo plano

• reguliariai tikrintis

• vengti rūkymo

• valdyti stresą

• stebėti mitybą

Nėštumas sergant Krono liga

Dauguma moterų gali sėkmingai pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį. Svarbiausia – planuoti nėštumą ligos remisijos laikotarpiu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės, jei:

• išmatose atsiranda kraujo

• stipriai skauda pilvą

• krenta svoris

• nuolat viduriuojate

• atsiranda karščiavimas ar silpnumas

Klausimai gydytojui

• kokia mano Krono ligos forma?

• koks gydymas man tinkamiausias?

• kaip išvengti paūmėjimų?

• ar reikia keisti mitybą?

• kokia komplikacijų rizika?