Krono liga - kas tai?

Kokie yra Krono ligos tipai?

Krono liga gali pasireikšti įvairiose vietose, todėl skiriami keli jos tipai:

• Ileokolitas – dažniausia forma, kai pažeidžiama apatinė plonosios žarnos dalis ir storosios žarnos pradžia.

• Kolitas – uždegimas apsiriboja storojoje žarnoje.

• Ileitas – pažeidžiama tik plonoji žarna.

• Dvylikapirštės žarnos ir jejunitas – retesni variantai, kai uždegimas atsiranda viršutinėse žarnos dalyse.

• Perianalinė liga – uždegimas aplink išangę, galintis sukelti fistules ar abscesus.

Visame pasaulyje Krono liga serga apie 6–8 milijonai žmonių, todėl tai nėra reta diagnozė.

Simptomai: kaip atpažinti Krono ligą?

Liga gali vystytis pamažu arba pasireikšti staiga. Dažniausi simptomai:

• pilvo skausmai ar spazmai

• lėtinis viduriavimas

• apetito praradimas ir svorio kritimas

• kraujavimas išmatose

• burnos opos

• karščiavimas, nuolatinis nuovargis

• pūlingi uždegimai aplink išangę

Krono liga gali paveikti ir kitas kūno vietas: sąnarius, akis, odą, kaulus. Vaikams liga kartais sulėtina augimą.

Galimos komplikacijos

Negydoma ar suaktyvėjusi Krono liga gali sukelti:

• abscesus (pūlinius)

• analinius įtrūkimus

• fistules

• žarnyno nepraeinamumą

• mitybos nepakankamumą dėl prasto maistinių medžiagų įsisavinimo

• anemiją

• padidėjusią gaubtinės žarnos vėžio riziką

Kodėl atsiranda Krono liga?

Tiksli priežastis nežinoma, tačiau svarbiausias veiksnys – sutrikęs imuninės sistemos atsakas.
Imunitetas pradeda atakuoti ne pavojingus mikrobus, o sveikas žarnyno ląsteles – taip ir kyla uždegimas.

Kiti svarbūs veiksniai:

• paveldimumas (apie 20 % atvejų)

• rūkymas (padvigubina riziką)

• amžius (dažniausiai diagnozuojama 15–30 metų)

• gyvenamoji vieta (miestuose – dažniau)

• stresas, galintis paskatinti paūmėjimus

Kaip nustatoma Krono diagnozė?

Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl ilgalaikio viduriavimo, pilvo skausmo ar staiga sumažėjusio svorio.
Diagnozei nustatyti gali būti atliekami:

• kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai, anemija)

• išmatų tyrimai (infekcijoms atmesti)

• vaizdiniai tyrimai: KT, MRT

• endoskopijos: kolonoskopija, viršutinė endoskopija, kapsulės endoskopija

Gydymas: ką galima padaryti?

Nors ligos išgydyti negalime, simptomus valdyti – tikrai galima.

Vaistai

• steroidai trumpalaikiam uždegimo sumažinimui

• imunomoduliatoriai

• biologinė terapija

• antibiotikai tam tikroms komplikacijoms

• vaistai nuo skausmo ir viduriavimo

Gydytojas parenka gydymą pagal ligos tipą ir aktyvumą.

Mityba

Kai kuriems pacientams padeda speciali mityba, o esant sunkiam uždegimui – net enterinis maitinimas per zondą.
Dažniausiai rekomenduojama:

• valgyti mažesnėmis porcijomis

• vengti maisto, kuris jums kelia simptomus

• gerti daug vandens

• riboti kofeiną, alkoholį

Chirurgija

Operacija reikalinga, jei atsiranda komplikacijų, tokių kaip fistulės, žarnyno susiaurėjimai ar užsikimšimai.

Gyvenimas su Krono liga

Daugelis žmonių, sergančių Krono liga, gyvena visiškai normalų gyvenimą: dirba, sportuoja, keliauja ir kuria šeimas.

Svarbiausia:

• laikytis paskirto gydymo

• reguliariai lankytis pas gydytoją

• stebėti savo mitybą

• rūpintis emocine sveikata ir stresu

• mesti rūkyti, jei rūkote

Nėštumas

Didžioji dauguma moterų su Krono liga pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Geriausia planuoti nėštumą tada, kai liga – remisijoje.

Kada kreiptis pagalbos?

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• pastebite kraują išmatose

• netikėtai krenta svoris

• stipriai skauda pilvą

• pakyla temperatūra

• viduriuojate nekontroliuojamai

• jaučiate silpnumą (galimos anemijos požymis)

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

• Kokią Krono ligos formą turiu?

• Koks gydymas man tinkamiausias?

• Kaip sumažinti paūmėjimų riziką?

• Ar reikėtų keisti mitybą?

• Kokius vaistus turėčiau riboti?

• Kokia rizika mano šeimos nariams?