Koks yra rekomenduojamas amžius prostatos patikrai?

Prostatos patikra padeda anksti nustatyti prostatos vėžį ir kitus prostatos sutrikimus dar prieš atsirandant simptomams. Vyrams senstant prostatos ligų rizika didėja, todėl svarbu žinoti, kada rekomenduojama atlikti pirmuosius tyrimus.

1/19/20243 min read

Prostata – tai liauka, esanti po šlapimo pūsle ir prieš tiesiąją žarną. Ji gamina dalį spermos skysčio ir yra svarbi vyrų reprodukcinei sistemai.

Kodėl svarbi prostatos patikra?

Prostatos patikra leidžia:

  • Anksti nustatyti prostatos vėžį;

  • Aptikti prostatos padidėjimą;

  • Įvertinti prostatos būklę;

  • Laiku pradėti gydymą;

  • Sumažinti pažengusio vėžio riziką.

Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų.

Kokios prostatos problemos dažniausiai pasitaiko?

Vyrams senstant prostata gali didėti ir sukelti įvairius sutrikimus.

Dažniausios prostatos ligos:

  • Gerybinė prostatos hiperplazija (BPH);

  • Prostatos uždegimas (prostatitas);

  • Šlapinimosi sutrikimai;

  • Prostatos vėžys.


Kada rekomenduojama pradėti prostatos patikrą?

Vidutinės rizikos vyrams

Dauguma specialistų rekomenduoja pradėti diskusiją apie prostatos patikrą:

Nuo 50 metų

Vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių ir kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra bent 10 metų.

Kada prostatos patikra rekomenduojama anksčiau?

Kai kuriems vyrams patikra gali būti reikalinga anksčiau.

Nuo 45 metų rekomenduojama:

  • Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų;

  • Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis;

  • Turint didesnę genetinę riziką;

  • Priklausant didesnės rizikos grupėms.


Nuo 40 metų rekomenduojama:

Jei:

  • Prostatos vėžiu sirgo keli pirmos eilės giminaičiai;

  • Liga buvo diagnozuota ankstyvame amžiuje;

  • Yra labai didelė paveldimumo rizika.


Kokie simptomai gali rodyti prostatos problemas?

Net jei nesate rekomenduojamo amžiaus grupėje, svarbu kreiptis į gydytoją, jei atsiranda:

  • Dažnas šlapinimasis;

  • Naktinis šlapinimasis;

  • Silpna šlapimo srovė;

  • Skausmas šlapinantis;

  • Kraujas šlapime;

  • Dubens ar apatinės nugaros dalies skausmas.


Kokie tyrimai atliekami prostatos patikros metu?

Dažniausiai naudojami du pagrindiniai tyrimai.

PSA kraujo tyrimas

PSA (prostatos specifinis antigenas) – baltymas, kurį gamina prostata.

Tyrimas padeda įvertinti:

  • Prostatos vėžio riziką;

  • Prostatos uždegimą;

  • Gerybinį prostatos padidėjimą.

Padidėjęs PSA ne visada reiškia vėžį.

Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (DRE)

DRE metu gydytojas pirštu apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną.

Tyrimo metu vertinama:

  • Prostatos dydis;

  • Sukietėjimai;

  • Mazgeliai;

  • Skausmingumas.

Tyrimas gali būti nemalonus, tačiau dažniausiai nėra skausmingas.

Kaip pasiruošti prostatos patikrai?

Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia.

Tačiau svarbu:

  • Informuoti gydytoją apie simptomus;

  • Pranešti apie vartojamus vaistus;

  • Pasakyti, jei turite hemorojų ar išangės problemų;

  • Informuoti, jei kraujo paėmimo metu svaigsta galva.


Kaip vyksta PSA tyrimas?

PSA tyrimas atliekamas labai paprastai:

  • Paimamas kraujo mėginys;

  • Tyrimas atliekamas laboratorijoje;

  • Rezultatai pateikiami ng/ml.


Ką reiškia PSA rezultatai?

PSA iki 2,5 ng/ml

Dažniausiai laikoma maža rizika.

PSA virš 2,5–4 ng/ml

Gali būti rekomenduojamas pakartotinis tyrimas ar papildomas ištyrimas.

PSA virš 10 ng/ml

Rodo didesnę prostatos vėžio riziką.

Svarbu žinoti, kad PSA rezultatus visada turi vertinti gydytojas.

Ką daryti, jei rezultatai nenormalūs?

Jei PSA ar DRE rezultatai kelia įtarimų, gydytojas gali rekomenduoti:

  • Magnetinio rezonanso tyrimą (MRT);

  • Prostatos biopsiją;

  • Transrektinį ultragarsą;

  • Pakartotinį PSA tyrimą;

  • Urologo konsultaciją.


Kaip dažnai reikėtų tikrintis?

Jei PSA mažas ir rizika nedidelė:

Patikra gali būti kartojama kas 2 metus.

Jei PSA padidėjęs:

Gydytojas gali rekomenduoti tikrintis kasmet.

Patikros dažnis priklauso nuo:

  • Amžiaus;

  • Rizikos veiksnių;

  • Ankstesnių rezultatų;

  • Bendros sveikatos būklės.


Prostatos patikros privalumai ir trūkumai

Privalumai

  • Ankstyva prostatos vėžio diagnostika;

  • Didesnė sėkmingo gydymo tikimybė;

  • Galimybė stebėti prostatos būklę.


Trūkumai

  • PSA ne visada tiksliai rodo vėžį;

  • Gali būti nereikalingų papildomų tyrimų;

  • Kai kurie navikai auga labai lėtai ir nesukelia problemų;

  • Galima perteklinė diagnostika.

Todėl sprendimą dėl patikros svarbu priimti kartu su gydytoju.

Ar kiekvienam vyrui reikia prostatos patikros?

Ne visais atvejais.

Sprendimas priklauso nuo:

  • Amžiaus;

  • Šeimos istorijos;

  • Gyvenimo trukmės prognozės;

  • Rizikos veiksnių;

  • Asmeninių prioritetų.


Išvada

Prostatos patikra gali padėti anksti nustatyti prostatos vėžį ir kitus prostatos sutrikimus. Daugumai vyrų rekomenduojama pradėti svarstyti PSA tyrimą nuo 50 metų, o didesnės rizikos grupėms – anksčiau.

Svarbiausia – individualus sprendimas ir pokalbis su gydytoju apie patikros naudą bei galimas rizikas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kokio amžiaus rekomenduojama prostatos patikra?

Dažniausiai nuo 50 metų, o didesnės rizikos vyrams – nuo 45 ar net 40 metų.

Kas yra PSA tyrimas?

Tai kraujo tyrimas, nustatantis prostatos specifinio antigeno kiekį.

Ar padidėjęs PSA visada reiškia vėžį?

Ne. PSA gali padidėti ir dėl infekcijos ar prostatos padidėjimo.

Ar prostatos patikra skausminga?

PSA tyrimas neskausmingas, o DRE gali būti tik trumpam nemalonus.

Kaip dažnai reikia tikrintis prostatą?

Patikros dažnis priklauso nuo PSA rezultatų ir individualios rizikos