Koks yra rekomenduojamas amžius prostatos patikrai?

Vyrams senstant prostata gali išsiplėsti ir sukelti įvairių problemų, tokių kaip:

• Bakterinė infekcija;

• Negalėjimas pilnai pasišlapinti;

• Šlapimo pūslės užsikimšimas su šlapimo sulaikymu;

• Padidėjęs poreikis eiti šlapintis, ypač naktį;

• Padidėjusi prostata, vadinama gerybine prostatos hiperplazija (BPH);

• Prostatos vėžys.

Prostatos vėžys ir patikra
Prostatos vėžio patikra leidžia anksti nustatyti ligą, kol dar nesijaučia simptomų, arba kol vėžys nėra pažengęs. Gydytojai gali atlikti kelis tyrimus, siekdami patikrinti prostatos sveikatą ir aptikti galimus sutrikimus.

Kada reikėtų atlikti prostatos vėžio patikrą?

• JAV Prevencinių Tarnybų darbo grupė (USPSTF) rekomenduoja vyrams nuo 55 iki 69 metų nuspręsti, ar atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą, pasitarus su gydytoju.

• Vyresniems nei 70 metų vyrams PSA testas dažniausiai nerekomenduojamas.

• Amerikos vėžio draugija (ACS) pataria visada pasikalbėti su gydytoju apie prostatos patikros riziką ir naudą prieš ją atliekant.

Rizikos grupės, kurioms patikra rekomenduojama anksčiau

• 50 metų amžiaus vyrams su vidutine prostatos vėžio rizika, kurie turėtų gyventi dar mažiausiai 10 metų.

• 45 metų amžiaus vyrams, turintiems didelę riziką (pvz., afroamerikiečiams arba tiems, kurių artimieji sirgo prostatos vėžiu jaunystėje).

• 40 metų amžiaus vyrams su dar didesne rizika (daugiau nei vienas pirmos eilės giminaitis, sergantis prostatos vėžiu anksti).

Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei turite simptomų, tokių kaip dažnas arba skausmingas šlapinimasis ar kraujas šlapime.

Prostatos patikros metodai

• PSA kraujo testas: matuoja prostatos specifinio antigeno lygį kraujyje.

• Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (DRE): gydytojas pirštu per tiesiąją žarną apčiuopia

  prostatos paviršių, ieškodamas nenormalių darinukų ar padidėjimo.

Kaip pasiruošti patikrai?

Nereikia ypatingo pasiruošimo. Informuokite gydytoją, jei turite išangės įtrūkimų ar hemorojų, nes
DRE gali pabloginti šias būkles. Jei bus daromas PSA testas, pasakykite, jei linkę į galvos svaigimą kraujo ėmimo metu.

Kaip atliekama patikra?

• DRE atliekamas gydytojo kabinete. Paprašys nusirengti nuo liemens žemyn ir sulenkti kelius prie krūtinės (vaisiaus pozicija).

• Gydytojas įkiš pirštu į tiesiąją žarną ir apčiuopos prostatos paviršių.

• DRE gali būti nemalonus, bet paprastai neskausmingas.

• PSA tyrimas – paprastas kraujo ėmimas.

Kas nutinka po patikros?

• DRE leidžia gydytojui pajusti prostatos padidėjimą, kietas ar minkštas vietas, kurios gali rodyti problemą (BPH, vėžį ar tiesiosios žarnos mases).

• PSA padidėjimas gali rodyti prostatos vėžį arba kitas būkles, pavyzdžiui, infekciją ar BPH.

• Jei DRE ar PSA rezultatai nenormalūs, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, tokius kaip transrektinis ultragarsas, prostatos biopsija arba MRT.

Tolimesni žingsniai priklausomai nuo rezultatų

• Jei DRE normalus, o PSA mažesnis nei 2,5 ng/ml, patikra gali būti kartojama kas dvejus metus.

• Jei PSA 2,5 ng/ml ar daugiau, patikra rekomenduojama kasmet.

• Jei yra nenormalūs tyrimų rezultatai, gydytojas kartu su jumis aptars tolesnius veiksmus, atsižvelgdamas į jūsų amžių, sveikatą ir šeimos istoriją.

Ar turėtumėte atlikti prostatos tyrimą?

ACS ir AUA rekomenduoja visada pasikalbėti su gydytoju apie prostatos patikros privalumus ir trūkumus prieš priimant sprendimą. Prostatos patikros turi tiek naudą, tiek riziką (pvz., perdiagnostiką), todėl svarbu apsvarstyti visus aspektus.