Kepenų vėžys: simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Kepenų vėžys – tai piktybinė liga, prasidedanti kepenų ląstelėse. Kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: filtruoja toksinus, gamina baltymus, dalyvauja virškinime ir reguliuoja medžiagų apykaitą.

Nors kepenyse gali išsivystyti kelių rūšių navikai, dažniausia pirminio kepenų vėžio forma yra hepatoceliulinė karcinoma (HCC), kuri prasideda hepatocituose – pagrindinėse kepenų ląstelėse.

Ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius ir reguliariai tikrintis, jei priklausote padidintos rizikos grupei.

Kas yra kepenų vėžys?

Kepenų vėžys gali būti:

Pirminis kepenų vėžys

Tai vėžys, kuris prasideda pačiose kepenyse.

Dažniausi tipai:

• Hepatoceliulinė karcinoma (HCC);

• Intrahepatinė cholangiokarcinoma;

• Hepatoblastoma (dažniau pasitaikanti vaikams).

Metastazinis kepenų vėžys

Kur kas dažniau į kepenis išplinta kitų organų vėžys.

Dažniausi šaltiniai:

• Storosios žarnos vėžys;

• Krūties vėžys;

• Plaučių vėžys;

• Kasos vėžys;

• Skrandžio vėžys.

Tokiais atvejais liga vadinama pagal pirminį naviką, pavyzdžiui, metastazinis storosios žarnos vėžys.

Kepenų vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti. Ligai progresuojant dažniausiai pasireiškia:

• Nepaaiškinamas svorio kritimas;

• Apetito sumažėjimas;

• Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje;

• Pilvo pūtimas arba padidėjimas;

• Nuolatinis nuovargis;

• Silpnumas;

• Pykinimas;

• Vėmimas;

• Gelta (odos ir akių pageltimas);

• Šviesios arba balkšvos išmatos;

• Tamsus šlapimas.

Kai kuriems pacientams pirmieji simptomai pasireiškia tik pažengusiose ligos stadijose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasitarkite su gydytoju, jeigu:

• Nepaaiškinamai krenta svoris;

• Atsirado nuolatinis pilvo skausmas;

• Pastebėjote odos ar akių pageltimą;

• Jaučiate ilgalaikį nuovargį;

• Turite lėtinę kepenų ligą ir pastebite naujus simptomus.

Ankstyva diagnostika gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus.

Kepenų vėžio priežastys

Kepenų vėžys išsivysto tuomet, kai kepenų ląstelių DNR įvyksta mutacijos.

Dėl šių genetinių pokyčių:

• Ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis;

• Formuojasi navikas;

• Navikas gali išplisti į aplinkinius audinius ir kitus organus.

Kai kuriais atvejais tiksli ligos priežastis nenustatoma.

Rizikos veiksniai

Lėtinis virusinis hepatitas

Didžiausią riziką kelia:

• Hepatito B virusas (HBV);

• Hepatito C virusas (HCV).

Šios infekcijos ilgainiui gali sukelti kepenų cirozę ir vėžį.

Kepenų cirozė

Cirozė yra negrįžtamas kepenų randėjimas.

Dažniausios priežastys:

• Alkoholio vartojimas;

• Hepatitas B;

• Hepatitas C;

• Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga

Pastaraisiais metais ši būklė tapo viena dažniausių kepenų vėžio rizikos priežasčių pasaulyje.

Ji dažnai susijusi su:

• Nutukimu;

• 2 tipo cukriniu diabetu;

• Metaboliniu sindromu.

Paveldimos ligos

Riziką didina:

• Hemochromatozė;

• Vilsono liga;

• Kai kurios retos genetinės ligos.

Aflatoksinai

Aflatoksinai – tai pelėsių gaminami toksinai, galintys užteršti:

• Grūdus;

• Kukurūzus;

• Riešutus;

• Ankštinius produktus.

Ilgalaikis jų poveikis gali didinti kepenų vėžio riziką.

Alkoholio vartojimas

Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas gali sukelti:

• Kepenų uždegimą;

• Cirozę;

• Kepenų nepakankamumą;

• Kepenų vėžį.

Kaip diagnozuojamas kepenų vėžys?

Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami:

Kraujo tyrimai

• Kepenų funkcijos rodikliai;

• Alfa-fetoproteino (AFP) tyrimas;

• Virusinių hepatitų tyrimai.

Vaizdiniai tyrimai

• Pilvo organų ultragarsas;

• Kompiuterinė tomografija (KT);

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Biopsija

Kai kuriais atvejais gali būti paimamas kepenų audinio mėginys galutinei diagnozei nustatyti.

Kepenų vėžio stadijos

Ligos stadija parodo, kiek vėžys yra išplitęs.

Vertinama:

• Naviko dydis;

• Navikų skaičius;

• Kraujagyslių pažeidimas;

• Limfmazgių būklė;

• Metastazių buvimas.

Nuo stadijos priklauso gydymo pasirinkimas ir prognozė.

Kepenų vėžio gydymas

Gydymo planas priklauso nuo ligos stadijos, bendros sveikatos būklės ir kepenų funkcijos.

Chirurginis gydymas

Kai navikas nustatomas anksti, gali būti atliekama:

• Dalies kepenų pašalinimo operacija;

• Kepenų transplantacija.

Vietinis gydymas

Kai kuriems pacientams taikoma:

• Radiofrekvencinė abliacija;

• Mikrobangų abliacija;

• Chemoembolizacija;

• Radioembolizacija.

Sisteminė terapija

Pažengusios ligos atvejais gali būti skiriama:

• Tikslinė terapija;

• Imunoterapija;

• Chemoterapija (rečiau nei kitų tipų vėžiui).

Kaip sumažinti kepenų vėžio riziką?

Skiepai nuo hepatito B

Vakcinacija yra viena veiksmingiausių kepenų vėžio prevencijos priemonių.

Hepatito C prevencija

Svarbu:

• Naudoti sterilias adatas;

• Vengti nesaugių lytinių santykių;

• Rinktis licencijuotus tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonus.

Sveikas gyvenimo būdas

Rekomenduojama:

• Palaikyti normalų kūno svorį;

• Reguliariai sportuoti;

• Riboti alkoholio vartojimą;

• Gydyti diabetą ir metabolinį sindromą.

Reguliari patikra rizikos grupėms

Žmonėms, sergantiems:

• Kepenų ciroze;

• Hepatitu B;

• Hepatitu C,

dažnai rekomenduojama atlikti kepenų ultragarsinį tyrimą ir AFP tyrimą kas 6 mėnesius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kepenų vėžys yra išgydomas?

Anksti diagnozuotas kepenų vėžys kai kuriais atvejais gali būti visiškai išgydomas chirurginiu būdu arba atlikus kepenų transplantaciją.

Kokie yra pirmieji kepenų vėžio požymiai?

Dažniausiai pasireiškia nuovargis, apetito stoka, svorio kritimas ir diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.

Ar kepenų cirozė visada sukelia vėžį?

Ne, tačiau cirozė yra vienas stipriausių kepenų vėžio rizikos veiksnių.

Kiek galima gyventi sergant kepenų vėžiu?

Išgyvenamumas priklauso nuo ligos stadijos, kepenų funkcijos ir gydymo galimybių. Anksti nustatyta liga turi gerokai geresnę prognozę.

Apibendrinimas

Kepenų vėžys dažnai vystosi nepastebimai ir ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Didžiausi rizikos veiksniai yra hepatitas B, hepatitas C, kepenų cirozė, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga ir ilgalaikis alkoholio vartojimas. Ankstyva diagnostika, reguliarūs patikrinimai rizikos grupėms ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti ligos riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.