Šlapimą gamina inkstai – du kumščio dydžio organai, esantys abiejose stuburo pusėse. Inkstai filtruoja atliekas iš kraujo, reguliuoja skysčių kiekį organizme ir palaiko elektrolitų balansą.

Kas yra šlapimo tyrimas?

Šlapimo analizė (urinalizė) – laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinamos fizinės, cheminės ir mikroskopinės šlapimo savybės.

Šlapimo tyrimas padeda aptikti:

• Šlapimo takų infekcijas (ŠTI);

• Inkstų funkcijos sutrikimus;

• Cukrinį diabetą;

• Kepenų ligas;

• Medžiagų apykaitos sutrikimus;

• Dehidrataciją;

• Uždegiminius procesus.

Tyrimas gali būti atliekamas profilaktiškai arba atsiradus simptomams.

Kada atliekamas šlapimo tyrimas?

Gydytojas gali rekomenduoti tyrimą, jei pasireiškia:

• Skausmas ar deginimas šlapinantis;

• Dažnas šlapinimasis;

• Nemalonus šlapimo kvapas;

• Drumstas ar tamsus šlapimas;

• Kraujas šlapime;

• Pilvo ar nugaros skausmas;

• Karščiavimas;

• Patinimai.

Šlapimo tyrimas taip pat dažnai įtraukiamas į profilaktinius sveikatos patikrinimus.

Kaip atliekamas šlapimo tyrimas?

Dažniausiai naudojami tyrimai

Bendras šlapimo tyrimas

Atliekamas iš vienkartinio šlapimo mėginio.

24 valandų šlapimo surinkimas

Naudojamas tikslesniam kai kurių rodiklių įvertinimui:

• Baltymų kiekiui;

• Hormonams;

• Inkstų funkcijai.

Kaip tinkamai surinkti šlapimo mėginį?

Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, rekomenduojama:

• Naudoti sterilų indelį;

• Rinkti rytinį šlapimą;

• Prieš tyrimą atlikti higieną;

• Surinkti vidurinę šlapimo porciją;

• Mėginį pristatyti į laboratoriją per 1 valandą.

Netinkamai surinktas mėginys gali iškreipti rezultatus.

Kokie etapai atliekami šlapimo tyrimo metu?

Šlapimo analizė paprastai susideda iš trijų pagrindinių etapų.

1. Vizualinis šlapimo įvertinimas

Pirmiausia vertinama šlapimo išvaizda.

Įvertinama:

• Spalva;

• Skaidrumas;

• Kvapas;

• Drumstumas.

Ką gali reikšti pakitimai?

• Tamsus šlapimas – skysčių trūkumas;

• Raudonas šlapimas – galimas kraujas;

• Drumstas šlapimas – infekcija ar bakterijos.

2. Cheminis šlapimo tyrimas

Cheminė analizė atliekama specialiomis testavimo juostelėmis.

Dažniausiai vertinami rodikliai

LEU (leukocitai)

Gali rodyti uždegimą arba infekciją.

PRO (baltymai)

Padidėjęs kiekis kartais susijęs su inkstų ligomis.

GLU (gliukozė)

Padidėjusi gliukozė gali būti diabeto požymis.

Ketonai

Dažniau nustatomi badaujant arba sergant diabetu.

Nitritai

Dažnai rodo bakterinę šlapimo takų infekciją.

Kraujas šlapime

Gali būti infekcijos, akmenligės ar kitų ligų požymis.

3. Mikroskopinis šlapimo tyrimas

Jei cheminis ar vizualinis tyrimas rodo nukrypimus, atliekamas mikroskopinis vertinimas.

Mikroskopu vertinamos įvairios ląstelės ir dalelės.

Mikroskopinio tyrimo rezultatai

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai)

Padidėjęs eritrocitų kiekis gali būti susijęs su:

• Trauma;

• Inkstų akmenlige;

• Uždegimu;

• Kraujavimu šlapimo takuose.

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)

Dažniausiai rodo:

• Uždegimą;

• Šlapimo takų infekciją;

• Inkstų infekciją.

Bakterijos šlapime

Bakterijos dažnai aptinkamos esant:

• Šlapimo takų infekcijai;

• Netinkamai surinktam mėginiui.

Kai kuriais atvejais atliekamas šlapimo pasėlis.

Kristalai šlapime

Kristalai gali būti susiję su:

• Inkstų akmenlige;

• Dehidratacija;

• Medžiagų apykaitos sutrikimais.

Cilindrai šlapime

Cilindrai dažniausiai siejami su:

• Inkstų ligomis;

• Inkstų pažeidimu;

• Uždegiminiais procesais.

Epitelinės ląstelės

Padidėjęs jų kiekis gali rodyti:

• Užterštą mėginį;

• Šlapimo takų dirginimą;

• Uždegimą.

Kada verta sunerimti dėl šlapimo tyrimo rezultatų?

Pakitę rodikliai ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Pakitimai kartojasi;

• Rodikliai stipriai nukrypę nuo normos;

• Atsiranda simptomai;

• Blogėja savijauta.

Kokie simptomai gali būti pavojingi?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei kartu pasireiškia:

• Karščiavimas;

• Skausmas šlapinantis;

• Dažnas šlapinimasis;

• Kraujas šlapime;

• Tamsus ar drumstas šlapimas;

• Nugaros skausmas;

• Silpnumas.

Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus:

• Kraujo tyrimus;

• Echoskopiją;

• Šlapimo pasėlį;

• Inkstų funkcijos tyrimus.

Kaip užtikrinti tikslius šlapimo tyrimo rezultatus?

Norint gauti patikimą rezultatą:

• Laikykitės higienos taisyklių;

• Naudokite sterilų indelį;

• Neatidėliokite mėginio pristatymo;

• Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus.

Tinkamas mėginio surinkimas yra labai svarbus.

Santrauka

• Šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę;

• Tyrimas gali parodyti infekcijas, diabetą ar inkstų ligas;

• Mikroskopinis tyrimas leidžia detaliau įvertinti pakitimus;

• LEU, PRO, GLU ir kiti rodikliai turi būti vertinami gydytojo;

• Pakitę rezultatai ne visada reiškia rimtą ligą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką parodo bendras šlapimo tyrimas?

Jis gali padėti nustatyti infekcijas, inkstų ligas, diabetą ir kitus sutrikimus.

Ar bakterijos šlapime visada reiškia infekciją?

Ne visada. Kartais mėginys gali būti netinkamai surinktas.

Kodėl svarbus rytinis šlapimo mėginys?

Rytinis šlapimas yra labiau koncentruotas, todėl rezultatai tikslesni.

Ką reiškia baltymai šlapime?

Padidėjęs baltymų kiekis gali rodyti inkstų veiklos sutrikimus.

Ar galima pačiam interpretuoti šlapimo tyrimo rezultatus?

Ne, rezultatus visada turėtų vertinti gydytojas kartu su simptomais ir kitais tyrimais.