Karščio bangos - kas tai?

Karščio pylimas menopauzės metu: ką verta žinoti?

Vienas dažniausių ir nemaloniausių menopauzės simptomų – karščio pylimas. Dauguma moterų šį reiškinį apibūdina kaip staigų šilumos bangą, kuri tarsi „ateina iš niekur“ ir pasklinda per visą kūną, dažniausiai – viršutinę jo dalį ir veidą. Šilumą dažnai lydi prakaitavimas, paraudęs veidas, stiprus širdies plakimas, o kai kuriais atvejais – net šaltkrėtis po priepuolio.

Kai kurioms moterims karščio pylimas būna retas ir vos pastebimas, tačiau kitoms – dažnas, trikdantis ir keliantis diskomfortą tiek dieną, tiek naktį (tuomet vadinamas naktiniu prakaitavimu).

Kas sukelia karščio pylimus?

Karščio pylimai dažniausiai prasideda prieš menopauzę (perimenopauzėje) ir gali tęstis net keletą metų po jos. Pagrindinė priežastis – hormonų, ypač estrogeno, pokyčiai, kurie paveikia organizmo temperatūros reguliavimo centrą smegenyse.

Pylimus gali išprovokuoti šie veiksniai:

• Aštrus maistas;

• Kofeinas ir alkoholis;

• Rūkymas;

• Per šilti, sunkūs ar sintetiniai drabužiai;

• Aukšta aplinkos temperatūra;

• Stresas, nerimas ar emocinė įtampa;

• Tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., kai kurie antidepresantai, hormoniniai vaistai);

• Tam tikros ligos (pvz., skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas, tuberkuliozė);

• Onkologinis gydymas, veikiantis hormonų pusiausvyrą (tiek moterims, tiek vyrams).

Kaip jaučiasi karščio pylimas?

Tai individuali patirtis, bet dažniausi simptomai:

• Staigus intensyvios šilumos jausmas, tarsi būtum „po kaitria saule“ ar „įžengusi į pirtį“;

• Veido paraudimas, prakaitavimas, ypač viršutinėje kūno dalyje;

• Širdies plakimo padažnėjimas;

• Prakaitavimas naktį, dažnai trikdantis miegą;

• Po pylimo – šalčio jausmas, drebulys.

Karščio pylimai paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Karščio pylimai dažniausiai yra normalus hormoninių pokyčių simptomas, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju, jei:

• Juntate nuolatinį nuovargį, silpnumą ar svorio kritimą;

• Pasireiškia virškinimo sutrikimai – viduriavimas, pykinimas;

• Atsiranda nespecifinė bloga savijauta, kurios nepaaiškina kiti veiksniai;

• Jūsų amžius ne tipinis menopauzei (pvz., jaunesnė nei 40 m. arba vyresnė nei 60 m. ir simptomai tik prasidėjo).

Gydymo galimybės

Jei karščio pylimai tampa varginantys, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar ginekologu. Yra keletas veiksmingų gydymo būdų:

• Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – efektyviausia priemonė, tačiau ne visoms moterims tinkama (pvz., jei yra buvęs krūties ar gimdos vėžys).

• Alternatyvūs vaistai – kai kurie antidepresantai, klonidinas (kraujospūdį mažinantis vaistas) ar gamtinės kilmės preparatai.

• Natūralūs metodai – gyvenimo būdo korekcija, žolelių papildai, akupunktūra (kai kuriais atvejais gali padėti).

Kaip palengvinti karščio pylimus kasdienybėje?

Pabandykite šiuos patarimus:

• Sumažinkite kofeino ir alkoholio kiekį (ypač vakare);

• Meskite rūkyti – tai pagerins bendrą savijautą;

• Miegokite vėsesnėje patalpoje, naudokite ventiliatorių ar vėsinimo pagalvėlę;

• Rinkitės lengvus, natūralių medžiagų drabužius (pvz., medvilnę, šilką);

• Turėkite sluoksniuotą patalynę, kad galėtumėte lengvai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių;

• Prauskitės drungnu vandeniu – karštas dušas ar vonia gali išprovokuoti pylimus;

• Gurkšnokite šaltus gėrimus, venkite karštų sriubų ar gėrimų vakarais;

• Praktikuokite atsipalaidavimo metodus – joga, kvėpavimo pratimai ar meditacija padeda sumažinti stresą.

Išvada

Karščio pylimai – tai natūrali menopauzės dalis, tačiau jie neturi būti gyvenimo kokybę mažinanti patirtis. Jei simptomai tampa sunkiai pakeliami – kreipkitės į gydytoją. Yra daugybė būdų, kaip juos sušvelninti ir gyventi visavertį gyvenimą.