Kalprotektino išmatų tyrimas – ar jį paprasta atlikti?

Kalprotektino išmatų tyrimas matuoja baltymą, vadinamą kalprotektinu, jūsų išmatų mėginyje. Šis tyrimas dar vadinamas fekaliniu kalprotektino tyrimu. Jis naudojamas žarnyno uždegimui (patinimui ir dirginimui) nustatyti.

4/28/20262 min read

Normalu, kad išmatose yra nedidelis kalprotektino kiekis. Tačiau padidėjęs jo kiekis gali būti požymis, kad žarnyne vyksta uždegimas. Kai žarnose atsiranda uždegimas, imuninė sistema siunčia baltuosius kraujo kūnelius (neutrofilus) į pažeistą vietą. Šie išskiria kalprotektiną, kuris patenka į išmatas.

Žarnyno uždegimas gali sukelti stiprų vandeningą ar kruviną viduriavimą, pilvo skausmą ir spazmus, trunkančius ilgiau nei kelias dienas. Kadangi panašius simptomus gali sukelti ir kiti virškinimo sutrikimai, svarbu nustatyti, ar yra uždegimas. Negydomas uždegimas ilgainiui gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

Kalprotektino tyrimas padeda nustatyti, ar simptomai susiję su uždegimu, tačiau jis neparodo konkrečios priežasties. Ši informacija padeda gydytojui nuspręsti dėl tolimesnių tyrimų ir gydymo.

Kam jis atliekamas?

Kalprotektino išmatų tyrimas dažniausiai naudojamas atskirti uždegimines žarnyno ligas (UŽL) nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS).

Abi būklės gali sukelti panašius simptomus – viduriavimą, pilvo skausmą ar mėšlungį – tačiau tik UŽL sukelia uždegimą.

Uždegiminė žarnyno liga (UŽL) apima:

  • Krono ligą

  • opinį kolitą

Šios ligos gali pažeisti žarnyno gleivinę ir ilgainiui sukelti komplikacijų.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) uždegimo nesukelia ir nepažeidžia žarnyno, nors simptomai gali būti panašūs.

Kodėl gali prireikti šio tyrimo?

Tyrimas gali būti reikalingas, jei:

  • viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas;

  • simptomai kartojasi;

  • jaučiate pilvo skausmą ar mėšlungį;

  • pastebite kraują ar gleives išmatose;

  • netikėtai krenta svoris.

Jei jau sergate UŽL, tyrimas gali būti naudojamas ligos eigai stebėti ir gydymo efektyvumui įvertinti.

Kas vyksta atliekant kalprotektino išmatų tyrimą?

Jums reikės pateikti išmatų mėginį. Paprastai gydytojas pateikia specialų indą ir instrukcijas.

Bendrieji žingsniai:

  • surinkti mėginį į švarų indą;

  • vengti kontakto su šlapimu ar vandeniu;

  • sandariai uždaryti indą;

  • nusiplauti rankas;

  • pristatyti mėginį pagal nurodymus.

Svarbu: šiandien kalprotektino tyrimą galima atlikti ne tik laboratorijoje, bet ir namuose, naudojant specialius savikontrolės testus, tokius kaip CalprotectinAlert kalprotektino testas.

Tokie testai leidžia patogiai ir greitai įvertinti galimą žarnyno uždegimą be vizito į gydymo įstaigą. Jie yra paprasti naudoti ir gali būti naudingi kaip pirmasis žingsnis įvertinant simptomus.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad namų testai skirti pirminiam įsivertinimui. Jei rezultatas rodo padidėjusį kalprotektino kiekį arba simptomai išlieka, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.

Ar reikia pasiruošti tyrimui?

Prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju dėl vartojamų vaistų. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos rezultatams, pavyzdžiui:

  • nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas);

  • protonų siurblio inhibitoriai.

Kokia šio tyrimo nauda?

  • paprastas ir neinvazinis;

  • padeda nustatyti uždegimą;

  • gali padėti išvengti nereikalingos kolonoskopijos.

Ką reiškia rezultatai?

  • Normalus lygis – tikėtina, kad uždegimo nėra;

  • Padidėjęs lygis – gali rodyti žarnyno uždegimą.

Didelis kalprotektino kiekis gali būti susijęs su:

  • uždegimine žarnyno liga;

  • bakterinėmis infekcijomis;

  • rečiau – kitomis virškinimo sistemos ligomis.

Kartais galimi ir klaidingi rezultatai, todėl gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą.

Kas toliau?

Jei rezultatai rodo uždegimą, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kolonoskopija. Jei rezultatai normalūs, simptomų priežastis gali būti dirgliosios žarnos sindromas ar kiti funkciniai sutrikimai.