Kaip tabako gaminiai mus veikia ir kas nutinka, kai metame rūkyti

Kodėl rūkyti taip lengva, o mesti – taip sunku?

Cigaretė – tai ne tik tabakas. Joje yra daugiau nei 600 skirtingų cheminių medžiagų, kurios degant pavirsta į daugiau nei 4000 junginių. Vienas iš jų – nikotinas, sukelia stiprią priklausomybę.

Kai rūkome, nikotinas mūsų smegenyse skatina dopamino išsiskyrimą – tai „laimės hormonas“, susijęs su malonumu. Kuo daugiau dopamino, tuo labiau norisi kartoti veiksmą, kuris jį sukelia – šiuo atveju, rūkyti.

Rūkymas taip pat susijęs su emocijomis – žmonės rūko, kai nervinasi, nori atsipalaiduoti ar jaučiasi vieniši. Kartais tai tiesiog būdas būti „drauge“ vakarėlyje ar pertraukėlėje.

Ką rūkymas daro mūsų kūnui?

Trys pagrindinės žalingos cigarečių sudedamosios dalys yra:

Nikotinas

Nors gali trumpam pagerinti nuotaiką, koncentraciją ar sumažinti apetitą, nikotinas ilgainiui sutrikdo miegą, kelia kraujo spaudimą, pagreitina širdies ritmą, ir – svarbiausia – smarkiai keičia smegenų veiklą, sukurdamas priklausomybę.

Derva

Tai lipni medžiaga, kuri susidaro degant tabakui. Ji pažeidžia plaučius, sukelia vėžį, HOPS, bronchitą, ir emfizemą. Derva ne tik kaupiasi plaučiuose – ji taip pat paralyžiuoja apsaugines plaučių blakstienėles, todėl organizmui sunkiau valytis.

Anglies monoksidas (CO)

Šios bekvapės, bespalvės dujos iš cigarečių dūmų trukdo deguoniui patekti į organus. Dėl to širdis turi dirbti intensyviau, kyla širdies ligų ir net infarkto rizika.

O kaip dėl alternatyvų?

Nerūkomas tabakas

Nors jis nesukuria dūmų, sveikatai vis tiek pavojingas. Sukelia burnos vėžį, širdies ligas ir kitas sunkių ligų formas.

Elektroninės cigaretės (vape)

Garai nėra dūmai, bet tai nereiškia, kad jie saugūs. Vapingas vis dar gali pažeisti plaučius. 2019 m. JAV tarp jaunų žmonių kilo plaučių ligų banga, susijusi būtent su garinimu.

Pasyvus rūkymas – tyli grėsmė

Net jei nerūkote – jei esate šalia rūkančiųjų, kvėpuojate jų dūmais. Tai vadinama antriniu arba pasyviu rūkymu. Jis taip pat didina plaučių vėžio, širdies ligų, kvėpavimo sutrikimų riziką. Todėl vis daugiau šalių uždraudė rūkyti viešose vietose.

Rūkymas nėštumo metu

Rūkyti nėštumo metu pavojinga tiek mamai, tiek kūdikiui. Galimos komplikacijos:

• persileidimo rizika;

• priešlaikinis gimdymas;

• per mažas kūdikio svoris;

• įgimti defektai (pvz., lūpos/gomurio įskilimai);

• staigios kūdikių mirties sindromas.

Metu rūkyti – kas manęs laukia?

Dauguma rūkančiųjų žino apie rizikas. Bet žinojimas – dar ne veiksmas. Rūkymas yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė priklausomybė. Tai įprotis, ritualas, net būdas bendrauti.

Kaip pasiruošti?

• Pašalink pagundas: išmesk cigaretes, žiebtuvėlius.

• Venk „trigerių“: žmonių, situacijų ar vietų, kurios primena rūkymą.

• Pakeisk įpročius: jei rūkydavai su rytine kava – išgerk ją kitoje vietoje, su kitu užsiėmimu.

• Užimk rankas: turėk gumos, žaisliuką ar net pieštuką, kad neužsimanytum cigaretės.

• Ieškok pagalbos: naudok programėles, kalbėkis su draugais, apsvarstyk nikotino pleistrus.

Abstinencijos simptomai – laikini

Kai mesti, gali jaustis:

• nervingas, irzlus;

• sunkiau susikaupti;

• jausti didelį norą rūkyti;

• daugiau valgyti;

• turėti galvos skausmų, nemigą, nuovargį.

Bet gera žinia – tai laikina. Dauguma simptomų praeina per kelias savaites.

Ilgalaikė nauda – neįkainojama

Mesti rūkyti:

• pagerins širdies, plaučių ir bendrą sveikatą;

• sumažins riziką susirgti vėžiu;

• padidins energiją, pagerins kvėpavimą ir miegą;

• taupys pinigus;

• duos pasididžiavimo jausmą – tu kontroliuoji savo įpročius, o ne atvirkščiai.

Pabaigai: tavo sveikata – tavo rankose

Taip, rūkymas yra įprotis, kuris dažnai susiformuoja dėl aplinkos. Bet jį galima keisti. Keisk įpročius, ne žmones. Ieškok būdų, kaip jaustis gerai be cigaretės – sportas, bendravimas, kūryba, meditacija – viskas tinka.

Nepaisant to, kiek metų rūkai – visada yra tinkamas metas mesti. Ir kuo anksčiau – tuo geriau.