Kaip susidoroti ir išlikti saugiam esant dideliam karščiui

Kaip išgyventi karštį: svarbiausios rekomendacijos ir patarimai

Gerkite vandenį – nuolat ir reguliariai

Net jei nejaučiate troškulio, visuomet turėkite šalia buteliuką vandens ir gerkite dažnai. Dehidratacija gali pasireikšti nepastebimai, o geriant pakankamai skysčių jūsų kūnas veiks daug geriau karščio metu.

Pavojus uždaruose automobiliuose

Niekada nepalikite vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar augintinių uždaruose automobiliuose. Karštis automobilio viduje per kelias minutes gali pakilti net dvigubai – tai labai pavojinga gyvybei.

Kaip išlikti vėsiam ir ramiam

Stenkitės likti vėsiose patalpose, naudokitės oro kondicionieriais arba ventiliatoriais. Uždarykite užuolaidas ir žaliuzes, kad į patalpas nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Prauskitės vėsiais dušais ir dėvėkite lengvus, laisvus natūralių audinių drabužius.

Planuokite dieną iš anksto

Kuo daugiau fizinių veiklų suplanuokite ankstyvesniam arba vėlyvesniam paros laikui, kai dar nėra didelio karščio. Jei turite išeiti į lauką, dėvėkite kepurę, naudokite kremą nuo saulės ir nepamirškite vandens.

Rūpinkitės artimaisiais ir bendruomene

Daugiausia rizikuoja vieniši pagyvenę žmonės, vaikai, sveikatos sutrikimų turintys asmenys ir jūsų augintiniai. Prisiminkite apie juos, paskambinkite, apsilankykite, padėkite, jei reikia.

Karščio poveikis organizmui

Karštis gali sukelti ne tik nemalonumų, bet ir rimtų sveikatos problemų – šilumos mėšlungį, išsekimą ar net gyvybei pavojingą šilumos smūgį. Pastarasis reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes gali pakenkti gyvybiškai svarbiems organams.

Ne visiems karštis veikia vienodai: ypač pažeidžiami yra vyresni nei 65 metų asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys tam tikrus vaistus, taip pat kūdikiai, mažieji vaikai, nėščios moterys ir fizinį darbą dirbantys žmonės.

Kas yra didžiausios rizikos grupės?

• Vyresni nei 65 metų, ypač gyvenantys vieni

• Asmenys su diabetu, inkstų ligomis, psichikos sutrikimais

• Vartojantys vaistus, kurie veikia organizmo temperatūros reguliavimą (pvz., antihistamininiai, beta blokatoriai, diuretikai, antidepresantai)

• Turintys judėjimo sunkumų arba negalią

• Nėščios ir maitinančios moterys

• Kūdikiams ir mažiems vaikams

• Asmenys, kurie neseniai persikėlė iš vėsesnio klimato

• Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę

Kaip apsisaugoti nuo karščio

• Gerkite daug vandens ir nepamirškite papildomų skysčių

• Naudokite vėsinančius būdus – šlapius rankšluosčius, kojas merkti vėsioje vonelėje, dušą rinkitės vėsų (ne šaltą)

• Būkite vėsiuose pastatuose su oro kondicionieriais, pavyzdžiui, prekybos centruose ar bibliotekose

• Uždarykite langus ir užtraukite užuolaidas, kad sumažintumėte karščio patekimą į namus

• Venkite tiesioginės saulės spindulių karščiausiu metu; jei būtina būti lauke, dėvėkite apsauginę kepurę ir naudokite apsauginius kremus nuo saulės

• Planuokite fizinį aktyvumą ankstyvesniam ar vėlesniam paros laikui

• Dėvėkite šviesius, laisvus drabužius iš natūralių audinių

• Valgykite lengvus, dažniau mažesnėmis porcijomis, šaltus patiekalus

Karščio metu svarbu pasirūpinti maistu ir elektra

• Laikykite maistą tinkamai, kad išvengtumėte maisto gedimo ir apsinuodijimų

• Pasiruoškite elektros tiekimo sutrikimams: turėkite žibintuvėlį, įkrautą telefoną, baterijomis valdomą radiją ir pakankamai atsarginių baterijų

• Pasirūpinkite pakankamu vandens kiekiu namuose

• Apsvarstykite galimybę turėti baterijomis valdomą ar rankinį ventiliatorių

Kaip padėti kitiems karščio metu

• Palaikykite ryšį su vyresniais ar sergančiais artimaisiais

• Priminkite jiems gerti vandenį ir likti vėsiuose patalpose

• Jei reikia, padėkite apsipirkti ar atlikti kitus būtinus darbus

• Stebėkite, ar nepasireiškia karščio sukeltų ligų požymiai, ir prireikus skubiai kreipkitės į medikus