Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje. Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos vis dar išlieka vieni didžiausių Europoje. Tačiau gera žinia ta, kad gimdos kaklelio vėžį dažnai galima nustatyti anksti arba visiškai išvengti reguliariai atliekant profilaktinius tyrimus.

Kas dažniausiai serga gimdos kaklelio vėžiu?

Didžiausia rizika susirgti yra 25–60 metų moterims.

Yra dvi pagrindinės gimdos kaklelio vėžio rūšys:

• Plokščialąstelinis vėžys – dažniausia forma, išsivystanti iš pakitusių gimdos kaklelio epitelio ląstelių.

• Adenokarcinoma – retesnė forma, išsivystanti iš gimdos kaklelio kanalo liaukinio epitelio ląstelių.

Kaip atsiranda gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys neatsiranda staiga. Pirmiausia pakinta gimdos kaklelio ląstelės – tai vadinama ikivėžiniais pakitimais.

Tokie pokyčiai:

• gali išnykti savaime,

• tačiau kartais progresuoja,

• o per 10–20 metų gali išsivystyti vėžys.

Tai reiškia, kad reguliari profilaktika leidžia ligą pastebėti labai anksti ir sėkmingai gydyti.

Pagrindinė priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV)

Svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.

Ką svarbu žinoti apie ŽPV?

• ŽPV dažniausiai perduodamas lytiniu keliu.

• Yra daug viruso tipų.

• 16 ir 18 tipo ŽPV sukelia didžiausią dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų.

• ŽPV infekcija dažniausiai nesukelia simptomų.

20–25 metų moterų tarpe užsikrėtimo tikimybė gali siekti net 20–80 %.

Kas didina gimdos kaklelio vėžio riziką?

Didesnę riziką susirgti turi moterys, kurios:

• dažnai keičia lytinius partnerius,

• anksti pradėjo lytinį gyvenimą,

• rūko,

• turi nusilpusį imunitetą,

• nesilanko profilaktiniuose patikrinimuose.

PAP testas – svarbiausias profilaktinis tyrimas

PAP testas (gimdos kaklelio citologinis tyrimas) padeda nustatyti:

• ikivėžinius pakitimus,

• ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį.

Tai:

• paprastas,

• greitas,

• neskausmingas tyrimas.

Kaip atliekamas PAP testas?

Tyrimo metu gydytojas specialiu šepetėliu arba mentele paima gimdos kaklelio ląstelių mėginį.

Mėginys:

• siunčiamas į laboratoriją,

• tiriamas mikroskopu,

• vertinami galimi pakitimai.

Svarbu: net vieną kartą per 10 metų atliktas PAP testas gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką net iki 65 %.

PAP testas skystojoje terpėje

Tai modernesnė PAP testo versija.

Jos privalumai:

• tikslesni rezultatai,

• mažesnė klaidų tikimybė,

• galimybė iš to paties mėginio atlikti papildomus tyrimus.

Kokius papildomus tyrimus galima atlikti?

Iš to paties mėginio gali būti atliekami:

• ŽPV tipų nustatymo tyrimai,

• lytiškai plintančių infekcijų tyrimai.

Dažniausiai tiriama:

• Chlamydia trachomatis

• Mycoplasma spp.

• Ureaplasma urealyticum

• Neisseria gonorrhoeae

• Trichomonas vaginalis

Kada atliekamas ŽPV tyrimas?

ŽPV tyrimas dažniausiai rekomenduojamas:

• kai PAP testo rezultatai neaiškūs,

• kai reikia papildomo įvertinimo.

Dažniausiai šis tyrimas yra mokamas.

Kaip pasiruošti PAP tyrimui?

PAP testą rekomenduojama atlikti tarp menstruacijų – geriausia praėjus 10–20 dienų nuo pirmos menstruacijų dienos.

Likus 2 dienoms iki tyrimo:

• venkite lytinių santykių,

• nenaudokite makšties kremų ar gelių,

• neatlikite vaginalinių plovimų,

• nevartokite makšties vaistų (nebent paskyrė gydytojas).

Ką daryti po tyrimų?

Priklausomai nuo rezultatų, gydytojas gali rekomenduoti:

• pakartoti PAP testą,

• atlikti ŽPV tyrimą,

• kolposkopiją,

• biopsiją.

Jei pakitimų nenustatoma, dažniausiai kitas PAP tyrimas rekomenduojamas po 3 metų.

Kaip sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką?

Svarbiausia prevencija:

• reguliarūs PAP tyrimai,

• ŽPV vakcina,

• saugūs lytiniai santykiai,

• rūkymo atsisakymas,

• stiprus imunitetas.

Anksti nustatyti pakitimai dažniausiai sėkmingai gydomi, todėl profilaktika gali išgelbėti gyvybę.

Išvada

Gimdos kaklelio vėžys dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia simptomų. Reguliarūs tyrimai ir dėmesys savo sveikatai leidžia anksti pastebėti pakitimus bei užkirsti kelią ligos progresavimui.

Profilaktika, PAP testas ir ŽPV kontrolė – svarbiausi žingsniai siekiant apsaugoti moters sveikatą.