Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio

Gimdos kaklelio vėžys: ką svarbu žinoti

Kas rizikuoja labiausiai?
Gimdos kaklelio vėžio rizika didžiausia 25–60 metų moterims. Šis vėžys gali būti dviejų pagrindinių rūšių:

• Plokščialąstelinis vėžys – dažniausiai išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių.

• Adenokarcinoma – retesnė forma, išsivystanti iš gimdos kaklelio kanalo liaukinio epitelio ląstelių.
  

Kaip atsiranda gimdos kaklelio vėžys?

Šis vėžys neatsiranda staiga. Pirma pakinta gimdos kaklelio ląstelės – tai dar nėra vėžys. Tokius pakitimus gydytojai vadina ikivėžiniais. Jie gali praeiti savaime, bet kartais progresuoja ir per 10–20 metų gali išsivystyti vėžys. Tai – pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų galima laiku pastebėti pakitimus ir imtis gydymo.

LIETUVOJE SERGAMUMAS GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU IR MIRTINGUMAS NUO JO – VIENI DIDŽIAUSIŲ EUROPOJE.

Svarbu žinoti:

• Gimdos kaklelio vėžio pagrindinė priežastis – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, dažniausiai perduodama per lytinius santykius.

• Yra daug ŽPV tipų, bet 16 ir 18 tipo virusai sukelia daugiausia atvejų.

• Vien tik viruso užsikrėtimo nepakanka – ligos išsivystymui įtakos turi ir imunitetas, gyvenimo būdas, rūkymas, hormonai.

• 20–25 metų moterų tarpe užsikrėtimo ŽPV tikimybė siekia net 20–80 %.

• ŽPV infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų – moterys nejaučia, kad yra užsikrėtusios.

• Riziką susirgti didina:

  • Dažnas lytinių partnerių keitimas

  • Ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas

  • Rūkymas

Tyrimai

PAP testas (gimdos kaklelio citologinis tyrimas). Tai paprastas, neskausmingas ir patikimas tyrimas, leidžiantis nustatyti ikivėžinius pokyčius arba vėžį dar ankstyvoje stadijoje.

Kaip atliekamas?
Gydytojas specialia mentele ar šepetėliu paima gimdos kaklelio ir kanalo gleivinės ląstelių mėginį. Mėginys fiksuojamas ir siunčiamas į laboratoriją, kur jis tiriamas mikroskopu.

TIK KARTĄ PER 10 METŲ ATLIKTAS PAP TESTAS RIZIKĄ SUSIRGTI GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU SUMAŽINA NET 65 %

PAP testas skystojoje terpėje. Veikia taip pat, kaip įprastas PAP testas, tačiau ląstelės paskleidžiamos specialiame skystyje. Ši moderni technologija leidžia tyrimą atlikti tiksliau, o tuo pačiu mėginiu galima atlikti ir papildomus tyrimus:

• ŽPV tipų nustatymas

• Lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai:

  • Trichomonas vaginalis, Chlamydia trachomatis, Mycoplasma spp., Ureaplasma urealyticum, Neisseria gonorrhoeae ir kt.

ŽPV tyrimas. Šį tyrimą gydytojas gali rekomenduoti, jei PAP testo rezultatai nėra aiškūs ar patikimi. Tyrimas atliekamas iš to paties mėginio, tačiau dažniausiai yra mokamas.

Kaip pasiruošti tyrimams?

• PAP testas turi būti atliekamas tarp menstruacijų – geriausia po 10–20 dienų nuo pirmos menstruacijų dienos.

• Likę 2 dienos iki tyrimo:

  • Neplaukite makšties (nevartokite vaginalinių dušų)

  • Nenaudokite spermicidų, kremų ar gelių

  • Venkite lytinių santykių

  • Nevartokite makšties vaistų (nebent paskirta gydytojo)

Ką daryti toliau?
Gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, gali pasiūlyti:

• Pakartoti PAP testą

• Atlikti ŽPV testą

• Kolposkopiją (gimdos kaklelio apžiūrą specialiu prietaisu)

• Biopsiją

Jei pakitimų nerasta, kitas PAP testas rekomenduojamas po 3 metų.