Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, tačiau jis nėra pastovus. Jį veikia gyvenimo būdas, amžius, aplinka ir kasdieniai įpročiai. Net ir geras regėjimas laikui bėgant gali silpnėti, jei akys nuolat apkraunamos ar netinkamai prižiūrimos.

Svarbiausia žinia – daug regėjimo problemų galima sulėtinti ar sumažinti tinkamai rūpinantis akimis.

Kaip formuojasi regėjimas?

Kiekvieno žmogaus regėjimo sistema formuojasi nuo vaikystės. Įpročiai, kaip naudojamos akys, turi ilgalaikę įtaką:

• skaitymo įpročiai,

• darbo su ekranais trukmė,

• apšvietimo kokybė,

• poilsio režimas.

Netinkami įpročiai gali lemti akių nuovargį ir ilgainiui – regėjimo silpnėjimą.

Kas kenkia regėjimui?

Regėjimui neigiamą poveikį gali turėti:

• ilgalaikis darbas prie ekranų;

• stresas;

• netinkama mityba;

• miego trūkumas;

• prastas apšvietimas;

• natūralus senėjimas.

Regėjimo svarba vyresniame amžiuje

Vyresniame amžiuje akių ligų rizika didėja. Todėl ypač svarbu reguliariai tikrinti akis, kad būtų laiku pastebėtos tokios ligos kaip:

• glaukoma,

• katarakta,

• tinklainės pakitimai.

Reguliarūs akių patikrinimai padeda išvengti negrįžtamų regėjimo sutrikimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į akių gydytoją verta kreiptis, jei pastebite:

• staigų regėjimo pablogėjimą;

• šešėlius ar „plaukiojančius taškus“;

• akių skausmą ar perštėjimą;

• neryškų matymą;

• dažnus galvos skausmus.

Kasdieniai įpročiai sveikoms akims

Norint išsaugoti gerą regėjimą, svarbu vengti:

• skaitymo gulint;

• skaitymo važiuojant transportu;

• darbo prastame apšvietime;

• ilgo žiūrėjimo į ekranus be pertraukų.

Akių mankšta – paprastas būdas mažinti nuovargį

Akių pratimai gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti akių raumenų darbą.

Naudingi pratimai:

• žvilgsnio nukreipimas į skirtingus atstumus;

• akių sukinėjimas;

• dažnas mirksėjimas;

• trumpas akių užmerkimas poilsio metu.

Skaitmeniniai ekranai ir regėjimas

Ilgas darbas su kompiuteriu ar telefonu gali sukelti vadinamąjį skaitmeninį akių nuovargį.

Dažniausi simptomai:

• akių sausumas;

• paraudimas;

• neryškus matymas;

• galvos skausmas.

Dažniausios klaidos:

• per arti laikomas ekranas;

• retas mirksėjimas;

• darbas be pertraukų;

• netinkamas apšvietimas.

Kaip sumažinti poveikį?

• laikykite ekraną 45–70 cm atstumu;

• darykite reguliarias pertraukas;

• dažniau mirksėkite;

• naudokite ekrano šrifto padidinimą;

• venkite akinimo.

Akių sausumas – dažna problema

Sausų akių sindromas gali sukelti:

• perštėjimą;

• paraudimą;

• deginimo jausmą;

• jautrumą šviesai;

• neryškų matymą.

Šią būklę gali lemti:

• ilgas darbas prie ekranų;

• sausas oras;

• kontaktiniai lęšiai;

• vaistai;

• hormoniniai pokyčiai.

Ką daryti?

• pasikonsultuoti su akių gydytoju;

• užtikrinti patalpų drėgmę;

• daryti darbo pertraukas;

• sąmoningai dažniau mirksėti.

Apibendrinimas

Regėjimas priklauso nuo kasdienių įpročių ir priežiūros. Tinkamas poilsis, darbo su ekranais balansas, akių mankšta ir reguliarūs patikrinimai padeda išsaugoti sveikas akis ilgam.

Laiku pastebėti pokyčiai ir tinkama priežiūra leidžia išvengti daugelio regėjimo sutrikimų ateityje.