Kad akys neprarastų žvitrumo

Kiekvienas žmogus mato kitaip. Tai priklauso nuo susiformavusios jo regėjimo sistemos ir nuo to, kaip jis, laikui bėgant, išmoko naudotis akimis. Deja, jei augdamas neišsiugdėte gerų regėjimo įgūdžių, vargsite visą gyvenimą. Tačiau, net jeigu jūsų regėjimo įgūdžiai geri, juos nesunku sugadinti. Regai kenkia stresas, prasta mityba, gyvenimo būdas ir, žinoma, senėjimas.

3/21/20251 min read

Mūsų regėjimas formuojasi nuo vaikystės, tačiau gyvenimo būdas, amžius ir aplinkos veiksniai gali smarkiai jį paveikti. Net ir turint gerus regėjimo įgūdžius, juos galima lengvai prarasti dėl streso, netinkamos mitybos ar per didelio ekrano naudojimo. Laimei, egzistuoja būdų, kaip apsaugoti akis ir išlaikyti sveiką regą ilgam.

Regėjimo svarba vyresniame amžiuje

Sulaukus 50-ies, reguliarus akių dugno ir spaudimo tikrinimas yra ypač svarbus – tai leidžia anksti aptikti tokias ligas kaip glaukoma ar katarakta. Kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo lengviau jas gydyti.

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus:

  • Staigus regėjimo nusilpimas

  • Šešėlių matymas

  • Akių perštėjimas ar žaižaravimas

Paprasti įpročiai, padedantys išsaugoti regėjimą

Norėdami apsaugoti akis kasdienybėje, venkite:

  • Skaitymo gulint ar transporto priemonėse

  • Prasto apšvietimo

  • Ilgo žiūrėjimo į ekranus be pertraukų

Akių mankšta – natūralus būdas stiprinti regą

Reguliarūs pratimai gali pagerinti akių raumenų veiklą ir sumažinti nuovargį. Pratimai apima žvilgsnio krypties keitimą, sukimą, mirksėjimą ir žiūrėjimą į skirtingus atstumus. Po kiekvieno pratimų ciklo patartina trumpai pailsėti užmerkus akis.

Skaitmeniniai įrenginiai – tylus regėjimo priešas

Daugelis susiduria su vadinamuoju kompiuteriniu regos sindromu. Jį sukelia intensyvus žiūrėjimas į ekranus, kuris sukelia akių sausėjimą, paraudimą, galvos skausmą ir regėjimo neryškumą.

Dažniausios klaidos:

  • Per arti laikomas ekranas

  • Retas mirksėjimas

  • Darbas be pertraukų

  • Netinkamas apšvietimas

Norėdami sumažinti šį poveikį, įrenkite ergonomišką darbo vietą: kompiuteris turi būti 45–70 cm atstumu nuo akių, šiek tiek žemiau jų lygio, o darbo trukmė turėtų būti ne ilgesnė nei 4 val. per dieną. Taip pat padeda dažnas mirksėjimas, šrifto padidinimas ir ekranų filtrai nuo akinimo.

Akių sausumas – dažna, bet pavojinga būklė

Jei akys dažnai parausta, niežti, akina šviesa ar jas skauda mirksint, gali būti, kad kenčiate nuo sausų akių sindromo. Tai sukelia ne tik ekranai, bet ir oro sąlygos, vaistai, hormonų pokyčiai ar kontaktiniai lęšiai.

Ką daryti? Pirmiausia – pasitikrinti pas gydytoją. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą oro drėgmę patalpose, daryti pertraukas ir nepamiršti mirksėti.