Ką verta žinoti apie meningitą?

Meningitas – tai uždegiminė būklė, pažeidžianti smegenų ir nugaros smegenų dangalus (membranas). Dažniausiai jį sukelia virusai arba bakterijos, tačiau infekcija taip pat gali būti grybelinė, parazitinė ar net neinfekcinė – susijusi su traumu, vėžiu ar imuninėmis ligomis.

Kai infekcija pasiekia centrinę nervų sistemą, ji gali sukelti sunkią būklę, reikalaujančią skubaus gydymo. Kai kurios meningito formos yra užkrečiamos ir gali plisti per čiaudulį, kosulį ar artimą kontaktą.

Meningito priežastys

Kiekvienas meningito tipas turi skirtingą kilmę:

• Virusinis meningitas – dažniausia forma, dažnai sukelta enterovirusų.

• Bakterinis meningitas – pavojingiausia forma, dažnai sukelta Streptococcus pneumoniae, Neisseria meningitidis, Haemophilus influenzae.

• Grybelinis meningitas – dažnesnis imunitetą susilpninusiems asmenims.

• Parazitinis meningitas – retos infekcijos, dažnai susijusios su užterštu maistu ar vandeniu.

• Neinfekcinis meningitas – atsiranda dėl autoimuninių ligų, vaistų ar traumų.

Infekcija dažniausiai plinta per kraują ir pasiekia smegenų dangalus, kur pradeda daugintis ir sukelia uždegimą.

Simptomai

Virusinis meningitas:

• Suaugusiems: galvos skausmas, karščiavimas, kaklo sustingimas, pykinimas, mieguistumas, jautrumas šviesai.

• Kūdikiams: sumažėjęs apetitas, mieguistumas, dirglumas, karščiavimas.

Bakterinis meningitas:

• Staigi pradžia: stiprus galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, standus kaklas, odos bėrimas (purpurinės dėmės).

Grybelinis meningitas:

• Galvos skausmas, pykinimas, sumišimas, jautrumas šviesai, karščiavimas.

Meningito bėrimas:

• Būdinga meningokokiniam meningitui. Iš pradžių rausvas ar purpurinis, vėliau – tamsėja ir plinta. Gali atrodyti kaip mėlynės.

Meningito tipai

1. Virusinis meningitas
   Dažniausiai pasitaikantis, dažnai lengvesnės eigos. Sukelia enterovirusai, gripas, kiaulytė, herpes virusai.

2. Bakterinis meningitas
   Pavojingiausia forma. Dažniausi sukėlėjai:

   • S. pneumoniae (pneumokokinis)

   • N. meningitidis (meningokokinis)

   • H. influenzae

   • Listeria monocytogenes

3. Grybelinis meningitas
   Sukelia grybai, tokie kaip Cryptococcus, Blastomyces, Histoplasma. Dažniau pasireiškia susilpnėjus imuninei sistemai.

4. Parazitinis meningitas
   Retas. Sukelia tokie parazitai kaip Angiostrongylus cantonensis ar Naegleria fowleri (amebinis meningitas).

5. Neinfekcinis meningitas
   Nesusijęs su infekcija – gali būti sukeliamas vėžio, vilkligės, smegenų operacijos ar vaistų.

Meningitas skirtingo amžiaus grupėms

• Kūdikiams: gali pasireikšti mieguistumu, silpnu žindymu, karščiavimu, aukštu verkimu, sustingimu.

• Vaikams: karščiavimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, kūno skausmai.

• Suaugusiems: galvos skausmas, karščiavimas, sumišimas, jautrumas šviesai.

• Vyresniems žmonėms: didesnė rizika dėl susilpnėjusio imuniteto ir lėtinių ligų.

Kaip diagnozuojamas meningitas?

Diagnostikai gydytojas gali naudoti:

• Juosmens punkciją (stuburo skysčio tyrimą)

• Kraujo tyrimus (kultūras, kraujo ląstelių skaičių)

• Galvos KT

• Rentgeno nuotrauką (pneumonijai, tuberkuliozei)

• „Stiklo testą“ – meningito bėrimas neišnyksta spaudžiant stikline

Gydymas

• Bakterinis meningitas: skubus gydymas ligoninėje, antibiotikai į veną.

• Virusinis meningitas: dažniausiai praeina savaime; kai kurioms virusinėms formoms skiriami antivirusiniai vaistai.

• Grybelinis meningitas: gydomas priešgrybeliniais vaistais.

• Parazitinis meningitas: priklauso nuo sukėlėjo – dažnai gydoma simptomiškai.

• Neinfekcinis meningitas: gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.

Vakcinacija nuo meningito

Yra vakcinų nuo kelių bakterinio meningito formų:

• Konjuguota meningokokinė vakcina – nuo keturių pagrindinių meningokoko tipų.

• MenB vakcina – trumpesnės trukmės apsauga, skiriama tam tikroms rizikos grupėms.

• Pneumokokinė vakcina

• Hib vakcina

Šalutiniai poveikiai: paraudimas ar skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas, nuovargis, sąnarių skausmai.

Kas turėtų pasiskiepyti?

• Paaugliai (11–12 metų)

• Studentai bendrabučiuose

• Asmenys be blužnies ar su silpnu imunitetu

• Keliaujantys į šalis, kur meningitas paplitęs

Užkrečiamumas

• Užkrečiami: virusinis ir bakterinis meningitas.

• Neužkrečiami: grybelinis, parazitinis, neinfekcinis meningitas.

Infekcija plinta per seiles, gleives, čiaudulį, kosulį ar tiesioginį kontaktą.

Prevencija

• Skiepai – efektyviausia apsauga

• Gera higiena – neliesti veido, nesidalinti daiktais, dažnai plauti rankas

• Stiprinti imunitetą: miegas, sveika mityba, streso mažinimas

• Vengti kontakto su sergančiais

• Profilaktiniai antibiotikai po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu (kai kuriais atvejais)

Galimos komplikacijos

• Klausos ar regėjimo praradimas

• Smegenų pažeidimai

• Atminties sutrikimai

• Traukuliai

• Hidrocefalija

• Galūnių amputacijos (sunkiais atvejais dėl gangrenos)

• Mirtis – ypač negydant bakterinio meningito

Rizikos veiksniai

• Silpnas imunitetas – dėl ŽIV, chemoterapijos, autoimuninių ligų

• Gyvenimas bendruomenėse – bendrabučiai, kareivinės, vaikų darželiai

• Nėštumas – padidėjusi rizika Listeria infekcijai

• Amžius – kūdikiai ir vyresni suaugusieji yra jautriausi

• Kelionės į meningito epidemijos zonas (pvz., „Meningito juosta“ Afrikoje)

Pabaigai

Meningitas yra rimta, bet dažnai išvengiama ar sėkmingai gydoma būklė, jei laiku diagnozuojama. Svarbiausia – atpažinti simptomus, pasiskiepyti ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir apsaugoti nuo ilgalaikių komplikacijų.