Ką reikia žinoti apie šlapimo rūgšties tyrimus

Siekiant įvertinti šlapimo rūgšties kiekį organizme, atliekami specialūs kraujo arba šlapimo tyrimai. Šis straipsnis padės suprasti, kada ir kodėl jie atliekami, ką reiškia rezultatai bei kaip tinkamai jiems pasiruošti.

Kas yra šlapimo rūgšties tyrimas?

Šlapimo rūgšties tyrimas leidžia įvertinti, kaip organizmas skaido purinus ir ar efektyviai pašalina susidariusią šlapimo rūgštį. Tyrimas dažniausiai atliekamas dviem būdais:

• Kraujo tyrimas – nustatomas šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.

• Šlapimo tyrimas – vertinamas šlapimo rūgšties kiekis šlapime, surinktame per 24 valandas.

Kai kuriais atvejais gali būti taikomi abu tyrimo būdai, kad būtų galima tiksliau įvertinti organizmo būklę.

Kada šlapimo rūgšties tyrimas yra svarbus?

Šlapimo rūgšties tyrimai gali būti skiriami įvairiomis aplinkybėmis:

• Podagrai diagnozuoti – tai skausminga uždegiminio artrito forma, kuri išsivysto, kai šlapimo rūgštis kaupiasi sąnariuose ir sudaro kristalus.

• Įtariant inkstų akmenligę – kai kurie inkstų akmenys susidaro būtent dėl per didelio šlapimo rūgšties kiekio.

• Stebint pacientus po chemoterapijos ar spindulinio gydymo – gydymo metu gali smarkiai suirti ląstelės, todėl staiga padidėja šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.

• Vertinant medžiagų apykaitos ar inkstų veiklos sutrikimus – kai kurios genetinės ar lėtinės ligos gali turėti įtakos šlapimo rūgšties apykaitai.

Normali šlapimo rūgšties koncentracija

Vertinant tyrimo rezultatus, svarbu žinoti, kokios ribos laikomos normaliomis:

• Kraujyje:

  • Vyrams: 3,4–7,0 mg/dL

  • Moterims: 2,4–6,0 mg/dL

• 24 valandų šlapime:

  • Suaugusiesiems: 250–750 mg per parą

Reikšmės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl visuomet vertėtų
pasitarti su gydytoju.

Ką reiškia aukštas ar žemas šlapimo rūgšties kiekis?

Per didelis kiekis (hiperurikemija)

Kai šlapimo rūgšties lygis viršija normą, kyla rizika susirgti:

• Podagra – sukelia stiprų sąnarių skausmą, paraudimą, patinimą ir karštį.

• Inkstų akmenlige – šlapimo rūgštis gali formuoti kristalus, kurie virsta akmenimis.

• Inkstų funkcijos sutrikimais – ilgesnį laiką padidėjusi šlapimo rūgštis gali pažeisti inkstus.

• Širdies ir kraujagyslių ligomis – kai kurių tyrimų duomenimis, padidėjusi šlapimo rūgštis gali būti susijusi su ateroskleroze ir padidėjusia širdies ligų rizika.

Per mažas kiekis (hipourikemija)

Retesniais atvejais šlapimo rūgšties koncentracija gali būti per maža. Tai gali nutikti dėl:

• Tam tikrų vaistų vartojimo (pvz., šlapimo išsiskyrimą skatinančių)

• Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų

• Genetinių ligų

• Nervų sistemos ligų (pvz., išsėtinės sklerozės)

Nors hipourikemija pasitaiko rečiau, ji taip pat gali rodyti rimtesnius organizmo veiklos sutrikimus.

Kaip pasiruošti šlapimo rūgšties tyrimui?

Dažniausiai šlapimo rūgšties tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau:

• Prieš kraujo tyrimą gali būti rekomenduojama kelias valandas nevalgyti.

• Vartojami vaistai gali turėti įtakos rezultatams, todėl svarbu apie juos informuoti gydytoją.

• Atliekant 24 valandų šlapimo tyrimą, būtina tiksliai sekti instrukcijas – rinkti visą šlapimą į specialų indą ir laikyti jį vėsioje vietoje.

Ką daryti gavus rezultatus?

Jei šlapimo rūgšties kiekis yra neįprastas:

• Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį.

• Esant aukštam kiekiui, gali būti rekomenduojama keisti mitybą, vengti purinais turtingo maisto (raudonos mėsos, kepenėlių, tam tikrų žuvų), riboti alkoholį ir saldžius gėrimus.

• Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai šlapimo rūgšties kiekiui mažinti arba inkstų funkcijai gerinti.

Pabaigai

Tinkamas šlapimo rūgšties kiekis yra svarbus bendrai sveikatai. Nors tyrimas yra paprastas, jo rezultatai gali padėti anksti nustatyti įvairias ligas ir užkirsti joms kelią. Jeigu jaučiate podagros, inkstų akmenų ar kitus su šlapimo rūgštimi susijusius simptomus, pasitarkite su gydytoju dėl tyrimo poreikio. Ankstyva diagnostika leidžia efektyviau valdyti galimus sveikatos sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.