Išangės vėžys: simptomai, priežastys ir kaip apsisaugoti

Kokie simptomai gali išduoti ligą?

Išangės vėžys iš pradžių gali pasireikšti labai neryškiai, todėl dažnai painiojamas su kitais negalavimais, ypač hemorojumi. Tačiau yra keli požymiai, kuriems pasikartojus ar užsitęsus svarbu kreiptis į gydytoją:

Kraujavimas iš išangės ar kraujas išmatose;

Skausmas ar spaudimo pojūtis išangės srityje;

Nemalonus niežėjimas ar sudirgimas;

Nepaaiškinamas guzelis ar patinimas prie išangės;

Dažnas ar skausmingas noras eiti į tualetą.

Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, bet jie – rimtas signalas, kad reikia atlikti tyrimus. Ankstyvas ištyrimas gali padėti aptikti ligą dar pradinėje stadijoje, kai gydymas būna efektyviausias.

Kaip išsivysto išangės vėžys?

Kaip ir daugelis vėžio formų, išangės vėžys prasideda tada, kai normalios ląstelės ima keistis – jų DNR pažeidžiama, ir jos pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dėl šio proceso susiformuoja auglys, kuris gali pažeisti aplinkinius audinius ir net išplisti į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, kepenis ar plaučius.

Svarbiausias rizikos veiksnys – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai dažnas lytiniu keliu plintantis virusas, kuris dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir savaime išnyksta. Tačiau kai kuriais atvejais jis lemia ląstelių pokyčius, kurie ilgainiui gali sukelti vėžį.

Kas turi didesnę riziką susirgti?

Ne visi žmonės turi vienodą riziką susirgti išangės vėžiu. Didesnę riziką turi:

Žmonės, užsikrėtę ŽPV;

Turintys daug lytinių partnerių;

Dalyvaujantys analiniuose lytiniuose santykiuose;

Rūkantieji;

Asmenys, sirgę kitomis su ŽPV susijusiomis vėžio formomis (pvz., gimdos kaklelio);

Turintys silpną imuninę sistemą, ypač sergantys ŽIV ar po organų transplantacijos.

Ar šiuolaikinis gydymas veiksmingas?

Dar visai neseniai išangės vėžys buvo gydomas operacijomis, kurių metu dažnai reikėdavo pašalinti didelę audinių dalį. Kartais tekdavo sukurti alternatyvų būdą išmatoms pašalinti (kolostomiją). Tačiau šiandien medicinos pažanga leidžia dažniau taikyti chemoterapiją kartu su spinduline terapija, o chirurgijos gali net neprireikti.

Gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kada nustatoma liga. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

Kaip galima apsisaugoti?

Nors nėra būdo visiškai išvengti išangės vėžio, galima žymiai sumažinti jo tikimybę:

Skiepai nuo ŽPV. Rekomenduojami tiek paaugliams, tiek suaugusiems iki tam tikro amžiaus. Jie apsaugo ne tik nuo išangės vėžio, bet ir nuo gimdos kaklelio bei kitų su ŽPV susijusių vėžių.

Saugūs lytiniai santykiai. Prezervatyvų naudojimas ir lytinių partnerių skaičiaus ribojimas sumažina užsikrėtimo riziką.

Nerūkymas. Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir didina daugelio vėžių riziką.

Reguliari sveikatos patikra, ypač jei priklausote rizikos grupei.

Kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduojama profilaktinė patikra, ypač jei jie serga ŽIV, vartoja imunosupresantus ar yra turėję ikivėžinių ląstelių. Tyrimai gali apimti analinį PAP testą, ŽPV testą ar skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą.

Apibendrinimas

Išangės vėžys – tai liga, apie kurią retai kalbama, tačiau jos prevencija ir ankstyvas nustatymas gali išgelbėti gyvybę. Neignoruokite simptomų, neatidėliokite vizito pas gydytoją ir apsvarstykite skiepus nuo ŽPV. Šiandien turime daugybę priemonių, kurios padeda ne tik gydyti, bet ir užkirsti kelią šiai ligai.