Inkstų vėžys: simptomai, priežastys ir ką svarbu žinoti

Inkstų vėžys – tai liga, kuri prasideda viename arba abiejuose inkstuose. Inkstai yra du pupelės formos organai, esantys už pilvo ertmės, abiejose stuburo pusėse. Jie atsakingi už kraujo filtravimą, skysčių balansą ir šlapimo gamybą.

Dažniausiai inkstų vėžys nustatomas suaugusiems, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Šiuolaikinė diagnostika leidžia ligą dažnai aptikti anksti, net tada, kai ji nesukelia jokių simptomų.

Kas yra inkstų vėžys?

Inkstų vėžys atsiranda, kai inksto ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis dėl genetinių (DNR) pokyčių. Susiformavęs navikas gali augti inkste ir išplisti į kitus organus.

Dažniausia forma

Inkstų ląstelių karcinoma (RCC) – sudaro apie 90 % visų inkstų vėžio atvejų.

Kitos formos

• Urotelinis (pereinamojo epitelio) vėžys

• Wilmso navikas (dažniausiai vaikams)

• Retos sarkomos

Inkstų vėžio simptomai

Ankstyvoje stadijoje inkstų vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Ligai progresuojant gali pasireikšti:

• Kraujas šlapime (šlapimas gali būti rausvas, raudonas arba tamsus);

• Nuolatinis skausmas šone ar nugaroje;

• Nepaaiškinamas svorio kritimas;

• Nuovargis ir silpnumas;

• Apetito stoka;

• Protarpinis karščiavimas;

• Pilvo ar šono gumbas (retesniais atvejais).

Svarbu: kraujas šlapime visada yra priežastis kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Pastebite kraują šlapime;

• Jaučiate ilgalaikį nugaros ar šono skausmą;

• Krenta svoris be aiškios priežasties;

• Atsiranda ilgalaikis nuovargis ar silpnumas;

• Simptomai nepraeina kelias savaites.

Ankstyvas ištyrimas gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus.

Inkstų vėžio priežastys

Tiksli inkstų vėžio priežastis dažnai nėra žinoma.

Liga prasideda, kai:

• Inkstų ląstelėse įvyksta DNR mutacijos;

• Ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis;

• Susiformuoja navikas;

• Vėžys gali išplisti (metastazuoti).

Inkstų vėžio rizikos veiksniai

Didžiausi rizikos veiksniai:

Gyvensenos veiksniai

• Rūkymas (vienas stipriausių rizikos veiksnių);

• Antsvoris ir nutukimas;

• Aukštas kraujospūdis.

Medicininės būklės

• Lėtinė inkstų liga;

• Ilgalaikė dializė.

Paveldimumas

• Von Hippel–Lindau liga;

• Birt–Hogg–Dubé sindromas;

• Inkstų vėžys šeimoje.

Aplinkos veiksniai

• Kontaktas su kadmiu;

• Tam tikri chemikalai ir herbicidai.

Kaip sumažinti inkstų vėžio riziką?

Nors ne visų veiksnių išvengti įmanoma, riziką galima sumažinti:

• Mesti rūkyti – svarbiausia prevencijos priemonė;

• Palaikyti normalų svorį;

• Reguliariai judėti;

• Kontroliuoti kraujospūdį;

• Reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra paveldimumas.

Kaip diagnozuojamas inkstų vėžys?

Diagnozei gali būti naudojami:

• Ultragarsinis tyrimas;

• Kompiuterinė tomografija (KT);

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);

• Šlapimo ir kraujo tyrimai;

• Biopsija (retais atvejais).

Inkstų vėžio gydymas (trumpai)

Gydymas priklauso nuo stadijos:

• Chirurginis naviko pašalinimas;

• Dalies arba viso inksto pašalinimas;

• Tikslinė terapija;

• Imunoterapija;

• Kartais – stebėjimas (ankstyvose stadijose).

Apibendrinimas

Inkstų vėžys dažnai ilgai nesukelia simptomų ir gali būti nustatomas atsitiktinai. Dažniausia forma – inkstų ląstelių karcinoma. Ankstyva diagnostika, sveikas gyvenimo būdas ir rizikos veiksnių kontrolė gali ženkliai pagerinti prognozę.