Inkstų vėžys – labiausiai paplitusi liga pasaulyje

Inkstų vėžys – tai liga, kuri prasideda viename arba abiejuose inkstuose – pupelės formos organuose, esančiuose nugaros pusėje, po šonkauliais. Ši liga dažniausiai išsivysto vyresniems suaugusiesiems, tačiau gali paveikti ir jaunesnius žmones.
Džiugu tai, kad vis dažniau inkstų vėžys nustatomas anksti, atliekant kitus vidaus organų tyrimus, pavyzdžiui, echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją. Tokiais atvejais gydymas yra efektyvesnis.

Dažniausia forma – inkstų ląstelių karcinoma

Inkstų ląstelių karcinoma yra dažniausia šios ligos forma – ji sudaro apie 90 procentų visų inkstų vėžio atvejų. Vaikams dažniau pasitaiko kita rūšis – Wilmso navikas.

Inkstų vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose inkstų vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Tačiau progresuojant ligai, gali pasireikšti šie požymiai:

• Kraujas šlapime (šlapimo spalva gali būti rausva, raudona ar tamsi, primenanti kolą)

• Skausmas nugaroje ar šone, kuris nepraeina

• Apetito praradimas

• Nepaaiškinamas svorio kritimas

• Nuolatinis nuovargis

• Protarpinis karščiavimas

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ligos priežastys

Tiksli inkstų vėžio priežastis dažnai nėra žinoma. Manoma, kad liga prasideda tada, kai inksto ląstelėse įvyksta DNR mutacijos, kurios skatina nekontroliuojamą jų augimą. Tokios ląstelės kaupiasi ir sudaro naviką, kuris gali išplisti į kitas kūno dalis.

Rizikos veiksniai

Tam tikri veiksniai gali padidinti inkstų vėžio riziką:

• Vyresnis amžius

• Rūkymas

• Antsvoris ar nutukimas

• Aukštas kraujospūdis

• Ilgalaikė dializė dėl inkstų nepakankamumo

• Paveldimos ligos (pvz., von Hippel-Lindau liga, Birt-Hogg-Dubé sindromas)

• Inkstų vėžys šeimos istorijoje

• Kontaktas su kenksmingomis medžiagomis (pvz., kadmiu, tam tikrais herbicidais)

Kaip sumažinti riziką?

Nors ne visus rizikos veiksnius galima pašalinti, yra keletas būdų, kaip sumažinti inkstų vėžio tikimybę:

• Mesti rūkyti. Rūkymas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių.

• Išlaikyti sveiką kūno svorį. Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį.

• Kontroliuoti kraujospūdį. Jei kraujospūdis yra aukštas, būtina jį stebėti ir gydyti.

• Reguliariai tikrintis sveikatą. Ypač svarbu žmonėms, turintiems paveldimų ligų ar šeimos istoriją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei:

• Pastebite kraują šlapime

• Jaučiate nuolatinį nugaros ar šono skausmą

• Netenkate svorio be aiškios priežasties

• Jaučiate silpnumą, nuovargį ar pastebite kitus ilgalaikius simptomus

Ankstyvas ištyrimas ir diagnozė padidina sėkmingo gydymo galimybes.