Inkstų ligos užklumpa neperspėję

Kas dažniausiai pažeidžia inkstus?

Dažniausia ir pavojingiausia – lėtinė inkstų liga. Tai bendras pavadinimas, apimantis tiek pirmines, tiek antrines ligas, kurios išsivysto dėl kitų susirgimų, tokių kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija. Prie šių ligų priskiriami glomerulonefritas, pielonefritas, diabetinė nefropatija ir kitos. Ilgainiui jos gali progresuoti iki lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo.

Ar inkstų ligos visuomet prasideda be simptomų?

Deja, dažnai – taip. Žmonės į gydytojus kreipiasi per vėlai – kai liga jau būna smarkiai pažengusi. Ankstyvosios stadijos dažniausiai nesukelia skausmo ar ryškių simptomų. Gali pasireikšti:

• bendras silpnumas, nuovargis;

• galūnių, veido patinimai;

• dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį;

• padidėjęs kraujospūdis.

Šie simptomai nespecifiniai, todėl dažnai ignoruojami. Jei liga nepasireiškia skausmais juosmens srityje ar šlapinimosi sutrikimais, žmonės dažniausiai delsia kreiptis į nefrologą.

Kas yra didžiausi rizikos veiksniai?

Inkstų ligų rizika ypač padidėja, jei žmogus:

• serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar širdies ligomis;

• turi antsvorio;

• dažnai vartoja skausmą malšinančius ar uždegimą mažinančius vaistus;

• dažnai serga šlapimo pūslės uždegimais (ypač moterys);

• turi prostatos problemų (vyresnio amžiaus vyrai).

Kaip diagnozuojamos inkstų ligos?

Svarbiausi tyrimai:

• Šlapimo tyrimas – pirmas ir paprasčiausias žingsnis.

• Kraujo tyrimas, ypač kreatinino koncentracija kraujyje.

• Prireikus – detalesni laboratoriniai ir vaizdo tyrimai.

Šiuos tyrimus paskirti gali šeimos gydytojas, ypač jei pacientas turi rizikos veiksnių ar nusiskundimų, susijusių su inkstų veikla.

Kada prireikia dializės?

Kai inkstų funkcija sumažėja iki 15 %, diagnozuojama lėtinio inkstų nepakankamumo galutinė stadija. Tokiu atveju būtina pakaitinė inkstų terapija – be jos žmogus neišgyventų.

Galimi trys gydymo būdai:

• Hemodializė (atliekama dializės centre);

• Peritoninė dializė (atliekama namuose);

• Inkstų transplantacija (iš gyvo arba mirusio donoro).

Inkstų transplantacija – geriausia išeitis?

Taip. Tai fiziologiškiausias gydymo būdas, nes persodintas inkstas veikia nuolat, kaip natūralus organas. Po transplantacijos pacientui būtina visą gyvenimą vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus, kad būtų išvengta organo atmetimo.

Kiek svarbi mityba sergant inkstų ligomis?

Labai svarbi. Netinkama mityba gali paspartinti ligos progresavimą.

Ypač svarbu:

• Riboti kalio kiekį: per daug kalio gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar net staigią mirtį. Vengti: bananų, pomidorų, citrusinių vaisių, vynuogių, džiovintų vaisių, grybų, uogų.

• Riboti baltymus, kol dar nepradėta dializė.

• Riboti druską, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis ar tinimai.

Kaip apsaugoti inkstus? Profilaktika

• Gerkite pakankamai skysčių – apie 1,5–2 litrus per dieną (jei nėra širdies ar inkstų funkcijos apribojimų).

• Gydykite lėtines ligas – ypač cukrinį diabetą ir arterinę hipertenziją.

• Venkite infekcijų – gydykite šlapimo takų infekcijas laiku.

• Nevartokite vaistų savo nuožiūra – ypač nuskausminamųjų, nes jie gali sukelti negrįžtamą inkstų pažeidimą.