Inkstų ligos: tyliai progresuojanti grėsmė sveikatai

Inkstų ligos dažnai vadinamos „tyliosiomis ligomis“, nes ankstyvose stadijose jos gali nesukelti jokių ryškių simptomų. Skaičiuojama, kad maždaug kas dešimtas suaugęs žmogus turi tam tikrų inkstų veiklos sutrikimų, tačiau daugelis apie juos sužino tik tada, kai liga jau būna pažengusi.

Inkstai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas – filtruoja kraują, šalina toksinus, reguliuoja skysčių balansą ir padeda kontroliuoti kraujospūdį. Todėl jų veiklos sutrikimai gali paveikti visą organizmą.

Kas yra lėtinė inkstų liga?

Lėtinė inkstų liga (LIL) – tai ilgainiui progresuojantis inkstų funkcijos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei tris mėnesius. Liga gali išsivystyti dėl pirminių inkstų pažeidimų arba būti kitų sveikatos problemų pasekmė.

Dažniausios lėtinės inkstų ligos priežastys:

• Cukrinis diabetas;

• Arterinė hipertenzija;

• Glomerulonefritas;

• Pielonefritas;

• Diabetinė nefropatija;

• Paveldimos inkstų ligos;

• Šlapimo takų obstrukcija.

Negydoma liga gali progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo.

Pirmieji inkstų ligų simptomai

Viena didžiausių problemų – ankstyvose stadijose simptomai dažnai būna neryškūs arba visai nepastebimi.

Galimi pirmieji požymiai:

• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas;

• Veido, rankų ar kojų tinimas;

• Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį;

• Padidėjęs kraujospūdis;

• Sumažėjęs apetitas;

• Sunkumo jausmas organizme;

• Sutrikusi koncentracija.

Kadangi šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, daugelis žmonių jų nesieja su inkstų veikla.

Kas turi didžiausią riziką susirgti inkstų ligomis?

Tam tikros žmonių grupės turėtų reguliariai tikrinti inkstų funkciją.

Didžiausi rizikos veiksniai:

Cukrinis diabetas

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia inkstų kraujagysles ir filtravimo sistemą.

Aukštas kraujospūdis

Hipertenzija yra viena dažniausių lėtinės inkstų ligos priežasčių.

Antsvoris ir nutukimas

Perteklinis kūno svoris didina diabeto, hipertenzijos ir inkstų pažeidimo riziką.

Dažnas vaistų vartojimas

Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir kai kurių skausmą malšinančių preparatų vartojimas gali pažeisti inkstus.

Dažnos šlapimo takų infekcijos

Pasikartojantys šlapimo pūslės ar inkstų uždegimai gali sukelti ilgalaikius pažeidimus.

Prostatos ligos

Vyresnio amžiaus vyrams prostatos padidėjimas gali sutrikdyti normalų šlapimo nutekėjimą ir pakenkti inkstams.

Kaip diagnozuojamos inkstų ligos?

Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.

Šlapimo tyrimas

Tai vienas svarbiausių ir paprasčiausių tyrimų, galintis parodyti baltymų, kraujo ar kitų pakitimų buvimą šlapime.

Kraujo tyrimai

Vertinami inkstų funkcijos rodikliai:

• Kreatininas;

• Šlapalas;

• Glomerulų filtracijos greitis (GFG).

Echoskopija

Inkstų ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti jų dydį, struktūrą ir galimus pakitimus.

Papildomi tyrimai

Prireikus gydytojas gali skirti kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą ar inksto biopsiją.

Kada reikalinga dializė?

Kai inkstų funkcija sumažėja iki maždaug 15 % normos, diagnozuojamas galutinės stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas.

Tokiu atveju organizmas nebegali savarankiškai pašalinti toksinų ir perteklinių skysčių, todėl reikalinga pakaitinė inkstų terapija.

Hemodializė

Kraujas filtruojamas specialiu aparatu dializės centre. Procedūra dažniausiai atliekama kelis kartus per savaitę.

Peritoninė dializė

Gydymas atliekamas namuose naudojant pilvaplėvę kaip natūralų filtrą.

Inksto transplantacija

Tai efektyviausias galutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymo būdas. Inkstas gali būti persodinamas iš gyvo arba mirusio donoro.

Kaip apsaugoti inkstus?

Inkstų ligų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių.

Svarbiausios rekomendacijos:

• Kontroliuoti kraujospūdį;

• Palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje;

• Gerti pakankamai vandens;

• Riboti druskos vartojimą;

• Palaikyti sveiką kūno svorį;

• Nerūkyti;

• Reguliariai judėti;

• Nevartoti vaistų be būtinybės;

• Profilaktiškai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasitarkite su gydytoju, jei:

• Pastebite kojų, rankų ar veido tinimą;

• Dažnai šlapinatės naktį;

• Kraujospūdis nuolat padidėjęs;

• Jaučiate nuolatinį nuovargį;

• Sergate diabetu ar hipertenzija;

• Šeimoje yra buvę inkstų ligų atvejų.

Apibendrinimas

Inkstų ligos dažnai vystosi nepastebimai, todėl profilaktiniai tyrimai yra vienas svarbiausių būdų jas nustatyti anksti. Reguliarus kraujospūdžio, cukraus kiekio ir inkstų funkcijos stebėjimas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų, dializės ar inkstų transplantacijos poreikio ateityje. Inkstų sveikata prasideda nuo kasdienių sprendimų ir savalaikės prevencijos.