H. pylori infekcija: simptomai, gydymas, priežastys ir mityba

H. pylori (Helicobacter pylori) – tai spiralės formos bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje. Ši infekcija yra viena dažniausių virškinamojo trakto bakterinių infekcijų pasaulyje – manoma, kad ja užsikrėtę daugiau nei 60 % suaugusių žmonių.

1/10/20243 min read

Daugeliui žmonių H. pylori nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriais atvejais bakterija gali lemti skrandžio opas, gastritą ar net padidinti skrandžio vėžio riziką.

Kas yra H. pylori bakterija?

Helicobacter pylori – bakterija, prisitaikiusi gyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje. Dėl savo spiralės formos ji gali prasiskverbti į skrandžio gleivinę ir ten išlikti daugelį metų.

Bakterija gamina medžiagas, kurios sumažina aplinkos rūgštingumą ir leidžia jai išgyventi skrandyje.

H. pylori dažniausiai siejama su:

  • Skrandžio uždegimu (gastritu);

  • Skrandžio opa;

  • Dvylikapirštės žarnos opa;

  • Virškinimo sutrikimais;

  • Padidėjusia skrandžio vėžio rizika.


Kaip užsikrečiama H. pylori?

Dažniausiai H. pylori infekcija įgyjama vaikystėje.

Galimi užsikrėtimo būdai

  • Burna į burną;

  • Per užterštą maistą;

  • Per nešvarų vandenį;

  • Išmatų–burnos keliu;

  • Per prastą higieną.


Rizikos veiksniai

Didesnė tikimybė užsikrėsti žmonėms, kurie:

  • Gyvena perpildytose sąlygose;

  • Neturi prieigos prie švaraus vandens;

  • Gyvena besivystančiose šalyse;

  • Susiduria su prastesnėmis higienos sąlygomis.


H. pylori simptomai

Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, tačiau kai infekcija pažeidžia skrandžio gleivinę, gali atsirasti įvairūs virškinimo sutrikimai.

Dažniausi H. pylori simptomai

  • Graužiantis arba deginantis pilvo skausmas;

  • Skausmas tuščiu skrandžiu;

  • Pykinimas;

  • Pilvo pūtimas;

  • Raugėjimas;

  • Rėmuo;

  • Apetito stoka;

  • Nepaaiškinamas svorio kritimas.

Skausmas dažnai sustiprėja nevalgius ir gali sumažėti pavalgius arba vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į medikus, jei pasireiškia:

  • Kraujas išmatose;

  • Kraujingas vėmimas;

  • Juodos išmatos;

  • Stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas;

  • Rijimo sutrikimai;

  • Silpnumas ar anemijos požymiai.

Šie simptomai gali rodyti rimtas komplikacijas.

H. pylori komplikacijos

Negydoma infekcija gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Dažniausios komplikacijos

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos

H. pylori yra pagrindinė daugumos pepsinių opų priežastis.

Vidinis kraujavimas

Opa gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujavimą.

Skrandžio perforacija

Retais atvejais opa gali prakiurdyti skrandžio sienelę.

Skrandžio vėžys

Ilgalaikė H. pylori infekcija didina skrandžio vėžio riziką, nors daugumai užsikrėtusių žmonių vėžys neišsivysto.

Kaip diagnozuojama H. pylori infekcija?

Gydytojas gali paskirti kelis tyrimus.

Dažniausiai naudojami H. pylori tyrimai

Kvėpavimo testas

Vienas tiksliausių ir dažniausiai naudojamų tyrimų.

Išmatų tyrimas

Padeda nustatyti bakterijos antigenus.

Kraujo tyrimas

Gali parodyti antikūnus prieš H. pylori.

Endoskopija

Atliekama esant opoms, kraujavimui ar įtariant komplikacijas.

H. pylori gydymas

H. pylori gydoma antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų deriniu.

Dažniausiai taikoma triguba terapija

Gydymas paprastai trunka 7–14 dienų.

Skiriami vaistai:

  • Du antibiotikai:

    • Klaritromicinas;

    • Amoksicilinas arba metronidazolas;

  • Protonų siurblio inhibitorius (PPI):

    • Omeprazolas;

    • Pantoprazolas;

    • Esomeprazolas.

Svarbu visą gydymo kursą užbaigti iki galo.

Pakartotinis H. pylori tyrimas

Po gydymo būtina pakartotinai atlikti tyrimą, siekiant įsitikinti, kad bakterija sunaikinta.

Paprastai testas atliekamas:

  • Praėjus bent 4 savaitėms po antibiotikų vartojimo;

  • Nutraukus PPI vartojimą pagal gydytojo rekomendacijas.


Mityba sergant H. pylori

Nors mityba tiesiogiai nesunaikina bakterijos, ji gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą.

Ką rekomenduojama valgyti?

  • Vaisius ir daržoves;

  • Skaidulų turintį maistą;

  • Probiotikus;

  • Lengvai virškinamą maistą.


Ko reikėtų vengti?

  • Aštraus maisto;

  • Alkoholio;

  • Rūkymo;

  • Riebių patiekalų;

  • Labai rūgštaus maisto.

Šie veiksniai gali dirginti skrandžio gleivinę ir lėtinti gijimą.

H. pylori prevencija

Visiškai apsisaugoti nuo infekcijos sudėtinga, tačiau riziką galima sumažinti.

Prevencijos priemonės

  • Dažnas rankų plovimas;

  • Saugus geriamasis vanduo;

  • Kruopštus maisto paruošimas;

  • Higienos laikymasis;

  • Vengimas dalintis indais su sergančiais žmonėmis.


Prognozė

Dauguma žmonių sėkmingai pasveiksta po vieno gydymo kurso.

Tačiau kai kuriais atvejais:

  • Bakterija gali būti atspari antibiotikams;

  • Gali prireikti papildomo gydymo;

  • Reikia ilgalaikės stebėsenos.

Ypač svarbi reguliari kontrolė žmonėms, kurių šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar H. pylori pavojinga?

Daugeliu atvejų infekcija nesukelia rimtų problemų, tačiau negydoma gali lemti opas ar padidinti skrandžio vėžio riziką.

Ar H. pylori galima visiškai išgydyti?

Taip, dauguma žmonių sėkmingai pasveiksta po antibiotikų kurso.

Ar H. pylori užkrečiama?

Taip, bakterija gali plisti tarp žmonių per artimą kontaktą ar prastą higieną.

Kiek trunka H. pylori gydymas?

Dažniausiai gydymas trunka nuo 7 iki 14 dienų.

Ar dieta gali sunaikinti H. pylori?

Ne, tačiau tinkama mityba gali sumažinti simptomus ir padėti gleivinei gyti.