Kuo skiriasi gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys?

Gaubtinės žarnos vėžys išsivysto storojoje žarnoje, o tiesiosios žarnos vėžys – paskutinėje jos dalyje, tiesiojoje žarnoje. Nors šios sritys yra arti viena kitos, jų gydymas dažnai skiriasi.

Tiesioji žarna yra dubens srityje, šalia kitų svarbių organų ir nervų. Dėl to navikas gali paveikti ne tik tuštinimąsi, bet ir šlapinimosi ar lytinę funkciją.

Be to, tiesiosios žarnos vėžiui būdinga didesnė vietinio atkryčio rizika, todėl gydymas dažnai būna sudėtingesnis ir reikalauja kelių metodų derinio.

Kokie simptomai gali įspėti apie žarnyno vėžį?

Kolorektalinis vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl žmonės dažnai kreipiasi pavėluotai. Vis dėlto yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų.

Dažniausi gaubtinės žarnos vėžio simptomai:

• kraujas išmatose,

• pilvo skausmai ar pūtimas,

• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas,

• nepaaiškinamas nuovargis,

• mažakraujystė.

Tiesiosios žarnos vėžiui dažniau būdinga:

• kraujavimas tuštinantis,

• nepilno išsituštinimo jausmas,

• dažnas noras tuštintis,

• diskomfortas ar skausmas tiesiosios žarnos srityje.

Specialistai primena, kad net ir nedidelis kraujavimas iš tiesiosios žarnos neturėtų būti laikomas „normaliu“ simptomu.

Kodėl svarbi ankstyva diagnostika?

Anksti nustačius ligą, gydymo rezultatai yra gerokai geresni. Vienas svarbiausių tyrimų – kolonoskopija. Jos metu galima aptikti ne tik ankstyvą vėžį, bet ir ikivėžinius polipus, kurie pašalinami dar prieš ligai išsivystant.

Profilaktiškai tikrintis ypač rekomenduojama vyresniems nei 50 metų žmonėms, taip pat tiems, kurių šeimoje
buvo žarnyno vėžio atvejų.

Kas didina kolorektalinio vėžio riziką?

Riziką susirgti didina keli veiksniai:

• vyresnis amžius,

• paveldimumas,

• lėtinės žarnyno ligos,

• mažas fizinis aktyvumas,

• antsvoris,

• rūkymas,

• gausus perdirbto maisto vartojimas,

• mažai skaidulų turinti mityba.

Kaip gydomas žarnyno vėžys?

Gaubtinės žarnos vėžio gydymas dažniausiai pradedamas operacija – pašalinama pažeista žarnos dalis. Kai kuriais atvejais po operacijos skiriama chemoterapija.

Tiesiosios žarnos vėžio gydymas dažnai būna sudėtingesnis. Prieš operaciją pacientams gali būti taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija, siekiant sumažinti naviką ir sumažinti atkryčio riziką.

Kai kuriems pacientams gali prireikti laikinos kolostomijos, tačiau daugeliu atvejų vėliau žarnyno veikla atkuriama.

Kokios yra ligos stadijos?

Kolorektalinis vėžys prasideda žarnos gleivinėje ir ilgainiui gali išplisti į kitus organus.

• I stadija – navikas nedidelis ir lokalus,

• II stadija – navikas išplitęs giliau į žarnos sienelę,

• III stadija – pažeisti limfmazgiai,

• IV stadija – liga išplitusi į kitus organus.

Stebėjimas po gydymo – itin svarbus

Net ir sėkmingai gydant ligą, pirmuosius dvejus metus išlieka didžiausia atkryčio rizika. Dėl to pacientams reguliariai atliekami kraujo, vaizdiniai tyrimai bei kolonoskopija.

Medikai pabrėžia: kuo anksčiau nustatomas kolorektalinis vėžys, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.