Galvos skausmas – kaip jo išvengti?

Galvos skausmas yra vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas žmogus. Jis gali būti lengvas ir trumpalaikis arba stiprus, pasikartojantis bei trukdantis kasdienei veiklai. Galvos skausmą gali sukelti įvairios priežastys – nuo streso ir miego trūkumo iki rimtų neurologinių ar kraujagyslių ligų.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias galvos skausmo priežastis, pagrindinius tipus, simptomus, įspėjamuosius požymius ir būdus, kurie gali padėti sumažinti jo pasireiškimo riziką.

Kas sukelia galvos skausmą?

Galvos skausmai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pirminius ir antrinius.

Pirminiai galvos skausmai

Pirminis galvos skausmas nėra susijęs su kita liga. Skausmas yra pagrindinė problema, o ne kitos būklės simptomas.

Dažniausi pirminiai galvos skausmai:

• migrena;

• migrena su aura;

• įtampos tipo galvos skausmas;

• klasterinis galvos skausmas.

Antriniai galvos skausmai

Antrinis galvos skausmas atsiranda dėl kitos sveikatos būklės ar ligos.

Galimos priežastys:

• sinusitas;

• meningitas;

• encefalitas;

• smegenų aneurizma;

• insultas;

• galvos trauma;

• aukštas kraujospūdis;

• glaukoma;

• tam tikri vaistai.

Gyvenimo būdo veiksniai

Galvos skausmą taip pat gali paskatinti:

• stresas;

• miego trūkumas;

• dehidratacija;

• praleisti valgiai;

• netaisyklinga laikysena;

• per didelis kofeino vartojimas;

• alkoholio vartojimas;

• ilgas darbas prie kompiuterio.

Dažniausi pirminiai galvos skausmai

Migrena

Migrena yra neurologinis sutrikimas, sukeliantis stiprų, dažnai pulsuojantį galvos skausmą.

Migrenos simptomai

• pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje;

• pykinimas;

• vėmimas;

• jautrumas šviesai;

• jautrumas garsams;

• sumažėjęs darbingumas.

Migrenos priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Migrena su aura

Kai kuriems žmonėms prieš migrenos priepuolį arba jo metu pasireiškia aura.

Dažniausi auros simptomai

• mirgantys šviesos blyksniai;

• regėjimo lauko sutrikimai;

• aklosios dėmės;

• rankų ar veido dilgčiojimas;

• kalbos sutrikimai.

Aura dažniausiai trunka nuo 5 iki 60 minučių.

Įtampos tipo galvos skausmas

Tai dažniausias galvos skausmo tipas.

Simptomai

• spaudimo arba veržimo jausmas;

• „juostos“ pojūtis aplink galvą;

• kaklo ir pečių įtampa;

• lengvas arba vidutinio stiprumo skausmas.

Šis skausmas dažnai siejamas su stresu, nuovargiu arba ilgu darbu sėdint.

Klasterinis galvos skausmas

Klasterinis galvos skausmas laikomas vienu stipriausių galvos skausmų tipų.

Simptomai

• labai stiprus skausmas vienoje galvos pusėje;

• akių paraudimas;

• ašarojimas;

• nosies užgulimas;

• neramumas.

Priepuoliai dažnai prasideda naktį ir gali pažadinti žmogų iš miego.

Antrinės galvos skausmo priežastys

Kai kuriais atvejais galvos skausmas gali būti rimtos ligos požymis.

Dažniausios antrinės priežastys:

• ūminis sinusitas;

• smegenų aneurizma;

• arterioveninė malformacija (AVM);

• smegenų augliai;

• meningitas;

• encefalitas;

• galvos traumos;

• intrakranijinė hematoma;

• dehidratacija;

• pagirios;

• vaistų perdozavimas;

• glaukoma;

• nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi, tačiau tam tikri simptomai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę.

Skubiai kreipkitės į medikus, jei:

• staiga atsirado stipriausias galvos skausmas gyvenime;

• sutriko kalba;

• atsirado sumišimas;

• praradote sąmonę;

• pakilo aukšta temperatūra;

• sustingo kaklas;

• sutriko regėjimas;

• pasireiškė vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas;

• tapo sunku vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą.

Tokie simptomai gali būti susiję su insultu, meningitu, smegenų kraujavimu ar kitomis skubiomis būklėmis.

Kada reikalinga gydytojo konsultacija?

Registruokitės vizitui pas gydytoją, jei:

• galvos skausmai dažnėja;

• skausmas tampa stipresnis;

• nereceptiniai vaistai nebepadeda;

• galvos skausmas trukdo dirbti;

• sutrinka miegas;

• blogėja gyvenimo kokybė.

Gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir padėti nustatyti tikslią priežastį.

Kaip sumažinti galvos skausmo riziką?

Nors ne visų galvos skausmų galima išvengti, sveiki įpročiai gali reikšmingai sumažinti jų dažnį.

Pakankamai miegokite

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą.

Gerkite pakankamai vandens

Dehidratacija yra viena dažniausių galvos skausmo priežasčių.

Reguliariai maitinkitės

Praleisti valgiai gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir išprovokuoti galvos skausmą.

Valdykite stresą

Naudingos priemonės:

• meditacija;

• kvėpavimo pratimai;

• joga;

• reguliarus poilsis.

Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą

Per didelis šių medžiagų kiekis gali skatinti galvos skausmų atsiradimą.

Rūpinkitės laikysena

Netaisyklinga laikysena ilgai dirbant prie kompiuterio gali sukelti kaklo raumenų įtampą ir galvos skausmus.

Būkite fiziškai aktyvūs

Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, mažina stresą ir padeda išvengti kai kurių galvos skausmų tipų.

Stebėkite galvos skausmo dienoraštį

Jei galvos skausmai kartojasi, naudinga fiksuoti:

• kada prasidėjo skausmas;

• kiek laiko truko;

• kokio stiprumo buvo;

• ką valgėte;

• kiek miegojote;

• kokius vaistus vartojote.

Tai gali padėti gydytojui tiksliau nustatyti galvos skausmo priežastį.

Apibendrinimas

Galvos skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo streso ir nuovargio iki rimtų neurologinių ligų. Dažniausi pirminiai galvos skausmai yra migrena, įtampos tipo ir klasteriniai galvos skausmai. Jei skausmas dažnėja, stiprėja arba pasireiškia kartu su neurologiniais simptomais, būtina kreiptis į gydytoją. Sveikas gyvenimo būdas, pakankamas poilsis, hidratacija ir streso kontrolė gali padėti sumažinti galvos skausmų dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę.