Cholesterolio testavimas – kam jis reikalingas?

Šis tyrimas leidžia nustatyti riziką, kad arterijose gali kauptis riebalinės sankaupos (plokštelės), kurios ilgainiui siaurina ar užkemša kraujagysles. Tai vadinama ateroskleroze, ir ji yra viena pagrindinių širdies ligų bei insulto priežasčių.

Cholesterolis – vaškinė, riebalinė medžiaga, reikalinga organizmui hormonų gamybai ir ląstelių membranų struktūrai. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje gali sukelti pavojingą kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.

Dėl to padidėja rizika susirgti:

• širdies ir kraujagyslių ligomis,

• insultu,

• ateroskleroze (arterijų užsikimšimu ar sukietėjimu).

Naujausios gairės rekomenduoja:

• Pirmąjį cholesterolio tyrimą atlikti vaikystėje ar paauglystėje.

• Suaugusiesiems nuo 20 metų – tikrintis kas 5 metus.

• Padidintos rizikos žmonėms (pvz., turintiems antsvorio, diabetą, aukštą kraujospūdį ar šeiminę polinkį) – tikrintis kas 2–3 metus.

Ką matuoja cholesterolio tyrimas?

Pilnas lipidų profilis matuoja kelias pagrindines riebalų rūšis kraujyje:

• Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis – „gerasis“ cholesterolis, padedantis pašalinti blogąjį MTL iš kraujo. Kuo daugiau DTL, tuo geriau.

• Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis – „blogasis“ cholesterolis. Jo perteklius skatina plokštelių kaupimąsi kraujagyslėse.

• Trigliceridai – riebalų rūšis, susidarantis iš perteklinių kalorijų. Didelis jų kiekis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač jei kartu yra nutukimas ar nevaldomas diabetas.

• Labai mažo tankio lipoproteinai (VLDL) – susiję su padidėjusia širdies ligų rizika, bet dažniausiai apskaičiuojami netiesiogiai.

• Bendras cholesterolis – visų aukščiau minėtų komponentų suma.

Kas laikomas normaliu diapazonu?

Jungtinėse Amerikos Valstijose cholesterolio kiekis matuojamas mg/dL, o Kanadoje ir daugumoje Europos šalių – mmol/L. Toliau pateikiamos bendros gairės:

Cholesterolio tyrimo rezultatai (mg/dL)

Bendras cholesterolis (Kanada ir dauguma Europos šalių)

Mažiau 5,18 mmol/l – Pageidautinas
5,18–6,18 mmol/l – Riba aukšta
Virš 6,18 mmol/l – Aukštas

MTL cholesterolis (Kanada ir dauguma Europos šalių)

Mažiau 1,8 mmol/l – Geriausias (žmonėms po širdies ligų)
Mažiau 2,6 mmol/l – Optimalus rizikos grupėms
2,6–3,3 mmol/l – Beveik optimalus
3,4–4,1 mmol/l – Ribinis / aukštas
4,1–4,9 mmol/l – Aukštas
Virš 4,9 mmol/l – Labai aukštas

DTL cholesterolis (Kanada ir dauguma Europos šalių)

Trigliceridai (Kanada ir dauguma Europos šalių)

Mažiau 1,7 mmol/l – Pageidautina
1,7–2,2 mmol/l – Riba aukšta
2,3–5,6 mmol/l – Aukšta
Virš 5,6 mmol/l – Labai aukšta

Kaip palaikyti sveiką cholesterolio lygį?

✅ Praktiniai patarimai kasdienai:

• Ribokite sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą (ypač keptų ir perdirbtų produktų).

• Įtraukite į mitybą daugiau tirpių skaidulų: avižas, ankštines, linų sėmenis.

• Reguliariai judėkite – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę.

• Meskite rūkyti ir ribokite alkoholio vartojimą.

• Pasitarkite su gydytoju dėl cholesterolį mažinančių vaistų (statinų ar naujesnių preparatų), jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka.

Santrauka

• Cholesterolio tyrimas padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

• Rekomenduojama tirtis kas 5 metus, o esant rizikos veiksniams – dažniau.

• Svarbu stebėti ne tik MTL, bet ir DTL bei trigliceridų kiekius.

• Subalansuota mityba, judėjimas ir reguliarūs tyrimai – geriausias būdas apsaugoti savo širdį.